Virusas ar bakterija: kaip atskirti?

Kaskart, pasireiškus infekcijos požymiams, norisi kuo greičiau pradėti efektyvų gydymą ir sugrįžti į visai šeimai įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Pastaruoju atveju gali prireikti antibiotikų.

Kaip plinta bakterijos ir virusai?

Virusinės ir bakterinės infekcijos turi daug panašumų. Abiejų tipų susirgimus sukelia mikroorganizmai – atitinkamai bakterijos ir virusai, plintantys šiais būdais:

• Oro lašiniu kosint ir čiaudint;
• Per kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, pavyzdžiui, bučiuojantis;
• Turint sąlytį su užterštais paviršiais, maisto produktais, vandeniu ir kt.;
• Kontaktuojant su užkratą perduodančiais gyvūnais (pavyzdžiui, katėmis, perduodančiomis toksoplazmozės sukėlėjus) ir vabzdžiais, voragyviais (pavyzdžiui, erkėmis) ir pan.

Bakterijos ir virusai: kuo jie skiriasi?

Nors bakterijos ir virusai yra itin smulkūs, juos galima pamatyti tik per mikroskopą, tačiau tai ir yra bene vienintelis jų panašumas.

Bakterijų apibūdinimas

Jos yra vienaląstės, dažnai turi standžią sienelę ir ploną tamprią membraną. Bakterijos gali daugintis savarankiškai ir išgyventi įvairiose aplinkose – dideliame karštyje, šaltyje., radioaktyvioje aplinkoje, žmogaus kūne ir t. t.

Didžioji dalis bakterijų yra nekenksmingos, o kai kurios net padeda virškinti maistą, naikinti ligų sukėlėjus, kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir aprūpina organizmą būtinosiomis maisto medžiagomis. Tik iki 1 proc. bakterijų yra ligų sukėlėjos.

Virusų apibūdinimas

Virusai yra gerokai smulkesni už bakterijas. Jie turi tik baltyminį sluoksnį ir genetinę medžiagą – DNR arba RNR. Skirtingai nei bakterijos, virusai negali išgyventi be šeimininko. Jie gali daugintis tik prisitvirtinę prie kitų ląstelių. Daugeliu atvejų jie „perprogramuoja“ ląsteles, sukurdami naujus virusus. Kartais ląstelės paverčiamos piktybinėmis.

Bakterinės arba virusinės infekcijos: kaip atskirti?

Bakterinės infekcijos

Virusinės infekcijos

Būdinga ūmi ligos pradžia: stiprus karščiavimas, itin prasta savijauta, ryškūs ligos simptomai. Kai kuriems susirgimams būdingi konkretūs simptomai, pavyzdžiui, bėrimai. Įprastai liga trunka ilgiau. Jas sukelia bakterijos – vienaląsčiai organizmai. Bakterijos gali gyventi ir daugintis žmogaus kūne arba ant jo. Pavojingos – tik patogeninės bakterijos ligų sukėlėjos. Daugeliu atvejų bakterinės infekcijos gali būti gydomos antibiotikais.

Įprastai ligos eiga lengvesnė: karščiavimas nedidelis, simptomai ne tokie varginantys, liga trunka trumpiau. Specifiniai simptomai pasitaiko rečiau (bet yra išimčių, pavyzdžiui, koksaki virusui būdingi bėrimai). Jas sukelia virusai, kurie yra genetinės medžiagos – DNR arba RNR – dalis, padengta baltymu. Virusai maitinasi sveikosiomis kūno ląstelėmis, kartais daugindamiesi žudo ląsteles-šeimininkes. Virusinės infekcijos gali būti gydomos antivirusiniais vaistais, tačiau dažniausiai taikomas tik simptominis gydymas. Antibiotikai gydant virusines infekcijas neefektyvūs.

Kaip diagnozuojami bakteriniai susirgimai?

Gydytojai bakterinę infekciją gali diagnozuoti šiais būdais:

• Pagal specifinius simptomus. Kartais bakterinis susirgimas diagnozuojamas įvertinus paciento jaučiamus simptomus, ligos istoriją. Pavyzdžiui, tymams ar vėjaraupiams būdingi labai konkretūs simptomai;
• Paimti mėginius tyrimams: kraujo, šlapimo, išmatų, gleivių, seilių ir kitus;
• Pasidomėti, kokios epidemijos ir pandemijos tuo metu pasireiškia gyvenamojoje teritorijoje.

Bakterinės infekcijos simptomai

Labai dažnai bakterinės infekcijos pasireiškia tik kokiu nors vienu simptomu, pavyzdžiui, stipriu gerklės ar ausies skausmu.

Susirgus bakterine infekcija, temperatūra dažnai pakyla virš 38 °C, o liga trunka 10–14 d. (gerokai ilgiau nei virusinė infekcija).

Jeigu ligą sukėlė bakterija, tuomet:

• Pacientas jausis labai prastai;
• Stipriai pakils temperatūra;
• Vargins stiprus silpnumas.

Kaip atskirti, kada susirgimą sukėlė virusas?

Virusai dažniausiai sukelia į peršalimo panašius simptomus. Svarbu prisiminti, kad virusinėms infekcijoms taip pat priskiriamas ir gripas4. Įprastai pacientui pradeda bėgti nosis, vargina kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas, gali sutrikti miegas.

Jeigu ligą sukėlė virusas, tuomet tipiniu atveju:

• Šiek tiek pakils temperatūra, bet ji nebus drastiškai aukšta;
• Ligos simptomai nebus itin varginantys;
• Ligos eiga bus gana lėta.

Dažniausiai virusinės infekcijos praeina per 3–7 d. (kartais – net ir greičiau). Taikomas simptominis gydymas.

Svarbu žinoti, kad virusinė infekcija gali komplikuotis į bakterinę, taigi, jei ligos simptomai nepraeina per 7 dienas, tikėtina, kad prasidėjo bakterinė infekcija.

 

Bakterinius ir virusinius susirgimus diagnozuoti padeda ir CRB tyrimas

C reaktyvinis baltymas (CRB) gaminasi kepenyse, vos tik organizme prasideda ir išplinta infekcija. CRB kiekį svarbu nustatyti tiriant, ar infekcija – bakterinės (grybelinės), ar virusinės kilmės. CRB tyrimas, visų pirma, svarbus siekiant nustatyti ar reikės vartoti antibiotikus.

Kada reikėtų atlikti CRB tyrimą?

CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. nuo uždegimo (ligos) pradžios ir patį piką pasiekia po maždaug paros.

Taigi, vos tik sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val. nuo pirmųjų infekcijos požymių pasireiškimo.

Ką reiškia CRB tyrimo rezultatai?

CRB normos ir padidėjimas:

• iki 5 mg/l: sveiko bet kokio amžiaus žmogaus kraujyje aptinkama norma;
• < 50 mg/l: nekomplikuota virusinė infekcija ar lokali bakterinė infekcija vaikui;
• > 50 mg/l: bakterinė infekcija vaikui;
• > 100 mg/l: sergant nekomplikuotomis infekcijomis, kurias sukelia adenovirusai, citomegalo virusas, gripo, tymų ir kiaulytės sukėlėjai;
• > 150 mg/l: sunki bakterinė infekcija vaikui.