Bakterinė vaginozė (makšties disbakteriozė) (9)

Marina Demeshko | Shutterstock.com

Bakterinė vaginozė (kitaip dar vadinama makšties disbakterioze) – tai reprodukcinio amžiaus moterims bene dažniausiai pasitaikanti makšties infekcija. Ją sukelia bakterija, o ne grybelis, kaip dažnai manoma.

Vaginozė gali nuolat kartotis ir įgauti lėtinę formą, taip pat ji gali išnykti savaime be jokio gydymo.

Dažniausiai pasitaikantys bakterinės vaginozės simptomai

• Niežulys;
• Lytinių organų perštėjimas;
• Deginimo jausmas, ypač šlapinantis;
• Nemalonaus kvapo makšties išskyros (šis kvapas dažnai lyginamas su žuvies);
• Pakitusi išskyrų konsistencija ir spalva (jos gali tapti vandeningos ir pilkšvos ar žalsvos).

Kodėl išsivysto bakterinė vaginozė?

Bakterine vaginoze susergama, kai makšties terpė iš įprastos rūgštinės tampa šarminė ir dėl to intensyviai pradeda daugintis „blogosios“ anaerobinės bakterijos.

Tikimybė susirgti bakterine vaginoze didėja, jei:

• Gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą ir esate reprodukcinio amžiaus;
• Pasikeitė seksualinis partneris;
• Jums įdėta hormoninė spiralė ar kita intrauterinė kontracepcijos priemonė;
• Naudojote kosmetikos priemones, galėjusias sudirgtini makšties gleivinę (pavyzdžiui, intymios higienos prausiklį, kurio sudėtyje gausu kvapiųjų medžiagų);
• Vartojate makšties pH galėjusius pakeisti vaistus (pavyzdžiui, antibiotikus).

Bakterinės vaginozės poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui

Šia infekcija suserga apie 25 proc. nėščiųjų.

Jeigu uždelsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika. Naujagimis gali gimti mažesnio svorio.

Kaip bakterinė vaginozė gydoma?

Bakterinė vaginozė nesilaukiančioms moterims gydoma tik tada, jei yra aiškių simptomų.

Jeigu moteris yra nėščia, šią infekciją bet kokiu atveju būtina gydyti, nes dėl bakterinės vaginozės sukeltų komplikacijų gali grėsti persileidimas arba priešlaikinis gimdymas.

Paprastai gydymas skirstomas į du etapus:

1. Infekciją sukėlusios priežasties šalinimas. Gydytojas paskirs antibiotikų, slopinančių patologinių mikroorganizmų dauginimąsi. Paprastai skiriama metronidazolio arba klotrimazolio. Tiesa, metronidazolio vartoti nėštumo metu negalima, o klotrimazolio patariama nevartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, tad gali būti skiriama kitų vaistų. Skiriama ne tik geriamųjų tablečių, bet ir makšties ovulių. Gydymo kursas – 7 dienos, o nemalonūs simptomai išnyksta per 3–4 d. Gydymo metu rekomenduojama atsisakyti lytinių santykių.
2. Makšties mikrofloros atkūrimas. Tai etapas, skirtas profilaktikai. Skiriama probiotikų – pieno rūgšties kiekį atkurti padedančių ir makšties pH normalizuojančių preparatų.

Dažniau bakterinė vaginozė gydoma nereceptiniais vaistais – įvairiomis žvakutėmis, ovulėmis, kremais ir kitomis priemonėmis, kurios padeda atsikratyti nemalonaus kvapo, normalizuoja išskyras, stabdo patogeninių ir skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi.

Partnerio gydyti nereikia, nebent infekcija nuolat kartojasi ir gydymas tampa neefektyvus.

Bakterinė vaginozė ar pienligė – kaip atskirti?

Gana dažnai pienligė tapatinama su bakterine vaginoze, tačiau tai skirtingos infekcijos, skiriasi jų simptomai, sukelėjai ir gydymas.

Pasireiškus pienligei juntamas skausmas ir niežulys, deginimo pojūtis po šlapinimosi, pasirodo varškės tipo, silpną kvapą turinčių išskyrų. Bakterinės vaginozės simptomai gali būti panašūs, tačiau išskyroms būdingas specifinis, nemalonus kvapas, primenantis žuvies.

Profilaktika: kaip sumažinti riziką susirgti bakterine vaginoze?

• Įklotai ir tamponai. Bakterinė vaginozė labai dažnai pasireiškia dėl netinkamų higienos įpročių. Pavyzdžiui, paskutinėmis mėnesinių dienomis tamponus taip pat reikia keisti ne rečiau nei kas 3–4 val. Dažnai reikėtų keisti ir kasdienius įklotus (1 karto per dieną tikrai neužtenka).
• Tinkamos kelnaitės. Didesnę riziką susirgti bakterine vaginoze patiria moterys, kurios dėvi sintetines kelnaites ir renkasi iš nenatūralių pluoštų pagamintus įklotus. Sintetiniai gaminiai neleidžia odai kvėpuoti, lengviau pažeidžia jos apsauginį barjerą. Visuomet rekomenduojama rinktis tik iš natūralių ir orui laidžių medžiagų pagamintas kelnaites bei įklotus. Nereikėtų dėvėti kelnaičių su juostele: tai irgi didina infekcijų riziką.
• Tinkama makšties higiena. Makšties nereikėtų plauti per dažnai, venkite plauti jos vidų, nes galite išplauti gerąsias bakterijas. Būtina atidžiai rinktis intymiosios higienos prausiklius. Jie turėtų būti be konservantų, kvapiklių, kitų galinčių odą sudirginti medžiagų. Tos pačios rekomendacijos galioja ir skalbimo priemonėms, kuriomis plaunate apatinius drabužius. Svarbu žinoti, kad makšties higienai netinka muilas. Beje, atsiminkite, kad po tualeto makštį reikėtų valyti nuo priekio nugaros link, kad bakterijos iš išangės nepatektų į makštį.
• Imuniteto stiprinimas. Būtina stiprinti imunitetą, vengti streso, nes bakterinė vaginozė pirmiausia pasireiškia moterims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.

moters sveikata, bakterizė vaginozė, makšties disbakteriozė