Sygyventinės statusas. Kaip jį vertinate?

Komentuoti
  1. Nimfa
    2018.07.11 07:54 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 07:54 (prieš 1 sav.)

    Sveikos merginos, 



    Galbut ir buvo jau panašaus pobūdžio temų šiame forume, tačiau neradau visiškai artimos mano klausimui, kuris šiandien visiškai netikėtai iškilo.

    Ryte su vyru ruošėmės į darbą ir kaip kiekvieną rytą “dėl fono” buvome įsijungę “Labo Ryto” laidą. Ten rodė kažkokį reportažą apie žmonų nešimo varžybas, kalbėjo jame dalyvavę žmonės ir pan., tuo metu vyras prausėsi duše, tai jam išėjus juokais ir papasakojau, kad yra tokios varžybos ir paklausiau ar nenori atostogų metu sudalyvauti, nes turėtume perspektyvą laimėt.. (nes jis apskritai stambesnių kaulų, o aš smulkesnė).

    Tai jis gana šiurkščiai ir nemaloniai atrėžė, kad žmonos neturi. Nuleidau juokais ir pasakiau “tai juk mane nešt galėtum!”, bet tiesą pasakius taip ir likau stovėti nesupratusi, kažkaip tikrai sukirbėjo kažkas širdutėj.

    Gal sakysit, kad smulkmena, kad čia perdedu ar sureikšminu, bet nemaloniai pasijutau. Šiaip su “draugu” kartu esame porą metų, žinau, kad čia ne 10 ir ne 15, tačiau aš ir pati nesu kažkokia apsiseilėjusi romantikė, pakvaišusi dėl vestuvių ar spaudžianti vyrą. Nors abu jau seniai ne kokie jaunikliai, o vyras jau ir trečią dešimtį perkopęs, į viską žiūriu realiai ir nieko neskubinu. Man santuoka, žinoma, atrodo kaip natūrali santykių tąsa, apie ją, tiesa, dar kol kas labai ir negalvojau, t.y. nepanikuoju ir netrokštu kuo greičiau vyro nusitempti prie altoriaus, tačiau šiandien tas toks šiurštus pasakymas privertė susimąstyti, tai visgi kas aš tokia tam žmogui. Žaidžiame šeimą, bet to "statuso" dar kaip ir "nenusipelniusi".

    

O ką manote apie sugyventinės statusą? Kažkur teko skaityti psichologo straipsnio nuotrupas (kadangi tada dar nebuvau apie tai net pagalvojusi), kad ilgai besitesiantis sugyventines statusas moteriai labai nenaudingas, kadangi moteris (kad ir kaip to sau pripažint nenorėtų) giliai pasamonėje jaučiasi nesaugi nei psichologiškai, nei emociškai, nei financiškai, kadangi vyro pasiruošimas ją vesti, rodo jo tvirtą apsisprendimą moters atžvilgiu.

    O kaip manot jūs? Santuoka išties sukuria moteriai tam tikrą emocinį, psichologinį ir finansinį (dėl finansinio tam tikra prasme teks sutikti) stabilumą? Ar tai tikrai rodo vyro tvirtą apsisprendimą moters atžvilgiu?

    4
  2. ali123
    2018.07.11 08:02 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 08:02 (prieš 1 sav.)

    Nimfa parašė:
    Sveikos merginos, 



    asmeniskai man ir vyrui santuoka suteike tam tikra svori,moraliskai tvirtesni santykiai.ne balius ,ne popieriukas esme o tai kaip jautiesi,mes jautemes ir jauciames moraliskai,psichologiskai kitaip,tvirciau kai jau esi vyras ir zmona.i daug ka kitaip ziuri.gyveni lyg taip pat,bet viskas vistiek kitaip.

    11
  3. Agrastėlis
    2018.07.11 08:26 (prieš 1 sav.)

    Mažoji šypsenėlė 1 m. 3 sav.
    Didysis patrakėlis 2 m. 11 mėn.

    2018.07.11 08:26 (prieš 1 sav.)

    Mums santuoka reiškė tvirtą apsisprendimą, jog tikrai norim būti kartu iki gyvenimo galo, kartu kurti šeimą, pasitikėti vienas kitu ir kurti bendrą ateitį kaip šeima, o ne atskiri asmenys. Taip, prieš santuoką kurį laiką jau gyvenom kartu, bet susituokus viskas kitaip. Atrodo lyg ir tiesiog gyveni toliau, bet jau esi žmona, jau nesi tik kažkokia draugė, kuri bet kurią sekundę gali dingt be jokio vargo ir pėdsako. Tu tampi tuo, ką vyras nusprendė imti sau į žmonas, tuo, kas jam yra toks svarbus, jog nebijo tikro, o ne žodinio įsipareigojimo. Ir kartu jis pats yra ne šiaip koos vyras, su kuriuo smagu praleisti laiką, o TAS, kurį pasirenki visam gyvenimui. Tu pripažįsti, kad būtent jo nori, kad būtent su juo nori kurti ateitį, atsisakyti nepriklausomybės, vienatvės ir t. t.

    Žinau, žinau – būna skyrybų, bet mes labai tikimės ir stengsimės, kad mes liktumėm kartu, kaip kad, pvz., mano tėvai. Kažkam galbūt santuoka tėra tik popieriukas, bet tiek man, tiek vyrui tai labai labai svarbus dalykas visomis prasmėmis. Aš tiesą sakant negalėčiau ilgesnį laiką būti tik sugyventine, nes pradėčiau manyti, kad žmogus, su kuriuo gyvenu, manęs pakankamai nemyli, nepasitiki, nenori ir t. t., jei niekaip nesiryžta manęs vesti. Psichologiškai būtų per sunku tęsti tokius santykius. Gerai, kad vyras baisiai ilgai nelaukė.

    15
  4. ali123
    2018.07.11 08:26 (prieš 1 sav.)
  5. Aneliuke
    2018.07.11 09:39 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 09:39 (prieš 1 sav.)

    Sveika, nors dauguma sako, kad tuoktis nereikia ir pan., kad tai nieko nekeicia, nieko nereiskia, bet taip tikrai nera, taip gali sakyti tik moterys, kuriu neveda, o jos tiesiog su tuo susitaiko... Mano vyras turejo sugyventine 10 metu, esu jo klausiusi kodel jos nevede, juk sitiek laiko praleido su ja, ji vis tikejosi, kad jis ja ves, kol galiausiai santykiai nutruko jo inciatyva, kodel nevede? Todel, kad nebuvo tikras ar tikrai noretu su ja praleisti su ja viso gyvenimo, jam buvo labai patogu, kaip jis issireiske, nors ji ja tikrai rupinosi, bet nevede, matyt, tikejosi surasti tikrai sau tinkama moteri, o ji kazkuo vistik netiko, juo labiau, kaip jo gimines sake, kad ji buvo labai jo isikibusi, tad jis buvo rimtaszkitu moteru jam nereikejo, nes buvo karjeristas, labai mazai buvo namie... Praejo 5 metai po ju issiskyrimo ir tada atsiradau as, nors visa ta laika ta moteris ji terorizuodavo, kad jis butu su ja ir pan., sunkiai atstojo... Po dvieju metu draugystes jis mane vede, ir kai paklausiau kodel, tai delto, jog mylejo ir tikejo, jog su manim praleis visa gyvenima, kiekvienas dejom indeli i savo seima, o pradedant draugauti visada sake, kad jam vestuviu nereikia, bet kai sutinki sau skirta zmogu pakeite poziuri i daugeli dalyku, taip atsitiko ir jam as nenorejau buti sugyventine, nes ja gali buti bet kas, buvau nusistacius, kad jei nepasipirs iki dvieju metu draugystes tikrai ji paliksiu, kadangi ir as noriu seimos, noriu jaustis tvirtai savo vyro jausmu atzvilgiu po vestuviu santykiai pasikeite, perejo i aukstesni lygi, vyras labiau atsizvelgia i mane, vistik pries visus gimines isipareigoji vienas kitam, as is esmes tokio poziuro, kad jeigu vyras neveda, vadinasi, tos moters jis negerbia, nes leidzia jai buti tik sugyventine visu akivaizdoje, tarsi parodo, kitiems, kad nesi tu jam tokia svarbi, kad taptum zmona nepatarciau nei per jega kalbinti vyra tuoktis, nei ilgai taikstytis su sugyventines statusu...

    18
  6. Teramisa
    2018.07.11 11:10 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 11:10 (prieš 1 sav.)

    As pati esu susituokusi. Palaikau toki santykiu iprasminima ir pritariu cia pasisakiusioms merginoms. Bet dabar tema ne apie mane, o apie jus. Ir stai, kas man ukliuvo jusu situacijoje. Taip jau gamtoje suredyta, kad vyras siulo moteriai sukurti santuoka. Ne veltui sakoma, kad vyras veda, o moteris teka. T.y. Kur vyras nuveda, ten moteris ir nuteka. Jei vyras neveda, tai moteris ir neteka. Jusu pasakymas, kad dar nesiruosiat tysti vyro prie altoriaus is dalies rodo, kad jus nesitikite is vyro pirmojo zingsnio. Manot tai jusu pateiga ji nuvesdinti. Kodel? Gal jau is anksciau jis leido jums suprasti, kad nenori jokio santykiu iteisinimo? Kaip ten bebutu, zinokite, kad jus neturite niekur nieko tysti. Jei vyras yra su jumis ir neketina jusu palikti, vadinasi jis ir turi rupintis bendro lizdo sukimu. Galbut ne dabar, bet kada veliau. Kitas dalykas, kuris man uzkliuvo tai pasakymas, kad jis zmonos neturi. O tai jau yra signalas jums. Turit issiaiskinti, ka tuomet sis vyras turi. Kas jus esat jam. Drauge? Partnere? Busima zmona? Tarpine stotele? Nespauskit, nekvoskit, bet graziai kaip nors issiaiskinkit. Na o mano nuomone yra tokia, kad jei vyras paprastoje buitiskoje situacijoje drebia, kad jis neturi zmonos, tai reiskia, kad siam statusui jis teikia ypatinga reiksme. Jis puikiai analizuoja ir suvokia, ka santuoka duoda ir ka atima. Jis neturi zmonos, todel ne jam ir ne jums sis zaidimas skirtas. Na bet seksas ne santuokoje gerai, jusu iskeptas kotletas ne santuokoje irgi tinka. Tai kodel zaidimas netinka? Apsizenyk ir suzaisk, jei pats keli sau tokia salyga. Bet matomai cia gali buti klasikinis atvejis, kai taip kaip yra, yra patogu. Ir dazniausiai tokie vyrai net labai gerai suvokia kas per geris yra ta santuoka.

    18
  7. Nimfa
    2018.07.11 11:23 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 11:23 (prieš 1 sav.)

    Ačiū merginos už išreikštą nuomonę!

    Net nežinau kaip čia išsireikšti, bet aš visada buvau ir dabar kažkiek esu individualistė. Individualistė ta prasme, kad visais laikais, tiek mokyklos, tiek universiteto, tiek po to vyriškos lyties atstovams buvo mane sunku "supančiot" ir dėl tos savo filosofiškos prigimties tą "laisvę" labai labai vertinau, na nes bet kokiu atveju, kuriant santykius su antrąja puse privalai kažko atsisakyti (ne, tai ne auka, tai tiesiog sąmoningas kažko atsisakymas vardan santykių, kuriuos lygiai taip pat sąmoningai pasirinkau kurti), kažkur nusileisti, kažką priimti, o tai man niekada nebuvo lengva ir išties, kiekvieną kartą pasiryžtant santykiams visi mes tikimės, kad jie turės ateitį, dėl kurios verta stengtis.
    Tad niekada vyro prie altoriaus desperatiškai netempiau ir netempsiu, tačiau va šiandien ir susimąsčiau, kiek ilgai verta tęsti santykius su žmogumi, nežengiant tolimesnio žingsnio, ir kiek ilgai tas vienas kito "pasibandymas" gali trukti. Ir apskritai, kolkas aš apie tai nė nebūčiau taip smarkiai susimąsčiusi, jeigu šiandien mano vyrukas nebūtų drėbtelėjęs, kad žmonos neturi ir nebūčiau taip nesmagiai pasijutusi. Na, o vėliau kai perkrausčiau galvą, tai ir daugiau įdomių užuominų prisiminiau, kaip kad pvz, jam paklausus ką daryčiau jeigu 10k laimėčiau loterijoje (kaip tik turėjau bilietėlį), atsakiau, kad jeigu jau laimėčiau tai atiduotume buto paskolą (butą įsigijo dar prieš mums susipažįstant, o ta suma kažkur tokia ir yra likusi), o jis kažkaip, susimąstė, susimėtė ir leptelėjo, kad jau tokiu atveju tikrai labai rimtai susisaistytume.
    Neskubu kurti jokių sąmokslo teorijų čia, tiesiog kažkaip šiandien viską permasčiau ir supratau, kad ankščiau tikrai į tai dėmėsio visiškai nekreipiau, nes net neabejojau dėl šių santykių ateities, o tų tokių užuominų lyg ir buvo..

    1
  8. User has not uploaded an avatar
    2018.07.11 11:27 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 11:27 (prieš 1 sav.)

    Cha, o aš esu ne ta, kurios neima, o ta kuri nenori būti paimta man asmeniškai ta santuoka yra visiška nesąmonė. Suprantu, kad negaliu vertinti to 'oficialiai tampi tikra šeima', bet aš turiu šeimą. Gerai jaučiuosi taip kaip yra. Na kuo mes esam mažiau šeima kai esam nesusituokę ir turim vaiką už tuos, kurie yra susituokę, bet vaikų neturi? man asmeniškai yra svarbu tai, kaip jautiesi su žmogumi, o popieriukas su kažkokio visiškai pašalinio asmens keverzone man nerekalingas - papildomas popiergalis stalčiuje..
    O kalbėjo apie vedybas du vyrai iki dabartinio ir dabartinis.. sugyventinis Vienas paauglystės laikų meilė 'piršosi' kai buvom -niolikos. Romantiškai, paaugliškai įsimylėjęs. Tada atrodė, kad būsim amžinai. Bet ir tada jis žinojo ką manau apie vedybas. Buvo gražūs jo žodžiai, mielas poelgis, norėjau su juo į pasaulio kraštą, visą gyvenimą su juo būti. Bet nesituokti. Net ir šiandien, prabėgus daugiau nei 10-čiai metų su tuo žmogumi turim ypatingą ryšį. Nors niekada taip ir nesusituokėm
    Kitas buvo atsitiktinai mano gyvenime pasitaikęs žmogus. Gerokai vyresnis už mane vyras. Santykiai buvo tik draugiški, įdomu pasišnekėti buvo abiems. Supratom vienas kitą, daug bendro abiejų gyvenimuose. Ir jo žodžiai buvo, kad tokią moterį kaip aš, jis mato kaip savo žmoną.
    Na ir dabartinis sugyventinis, kuris dar ir vaiką užtaisė kartu esam penkti metai. Ne kartą yra pradėjęs pokalbį apie vestuves. Prieš kelis metus jo mama yra prasitarusi, kad jis nori man pirštis, bet bijo, kad mane išgąsdins ir nesutiksiu. Kai laukiausi jis yra paklausęs 'kaip skamba - nėščia sugyventinė'? Bet man šie žodžiai visiškai neturi kažkokio ypatingai baisaus ar ypatingai gražaus skambesio. Kodėl reikia klijuoti etiketes? Žmona, draugė, meilužė, mergina, sugyventinė.. Jis mane vadina savo moterimi. Ir taip man skamba daug gražiau. Nes aš ir esu jo moteris, draugė, mergina, mylimoji, meilužė ir taip, sugyventinė. Mes esam šeima, susieti vaiku, o ne svetimo žmogaus, kuris neturi nieko bendro su mūsų santykiais, parašu.
    Man asmeniškai tas pats pasipiršimo momentas yra daug gražesnis, mielesnis, jautresnis. Bet tiek ir užtenka

    9
  9. Teramisa
    2018.07.11 11:28 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 11:28 (prieš 1 sav.)

    Nimfa parašė:
    Ačiū merginos už išreikštą nuomonę!

    Zinot, gal geriau kuo greiciau jus suseskit ir pasisnekekit. Jei tu uzuominu buvo ne viena, tai tikrai ne be priezasteis. Ateis kazkada laikas vaikams, jei noresit ju turet, ne tik santuoka, o tada gausit salta dusa, kai pasakys, kad niekada nieko su jumis rimciau neplanavo. Vyrukas ryskiai turi baimiu, abejoniu. Tik idomu ar tos baimes bendros, ar susijusios konkreciai tik su jusu asmeniu.

    10
  10. Nimfa
    2018.07.11 11:34 (prieš 1 sav.)
    2018.07.11 11:34 (prieš 1 sav.)

    Scorpiona parašė:
    Cha, o aš esu ne ta, kurios neima, o ta kuri nenori būti paimta man asmeniškai ta santuoka yra visiška nesąmonė. Suprantu, kad negaliu vertinti to 'oficialiai ta…

    Scorpiona, apie tą pasipiršimo momentą, arba kitaip sakant pačią intenciją susieti gyvenimą su moterimi ir rimčiau įsiparegoti labiau ir kalbu. Kaip supratau jūsų vyras tokią intenciją turi, na, o kai kurie tiesiog tempia laiką, kaip populiaru sakyti "pasibando prieš didįjį žingsnį".

Žinutės parašytos:
Naujas komentaras