Gimdos kaklelio tyrimai: PAP testas ir skystosios terpės metodas (156)

Iryna Inshyna | Shutterstock.com

Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15–44 m. moterų onkologinė liga. Liga gali vystytis net dešimtmetį ar dar ilgiau, tačiau jai galima užkirsti kelią atliekant profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus.

Šiuo metu atliekami 2 tyrimai – PAP tepinėlis ir tyrimas skystojoje terpėje.

Prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa

Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.

Pagal ją 25-60 m. moterys kartą per 3 m. gali profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Gimdos kaklelio PAP tyrimas yra kompensuojamas ligonių kasų lėšų, t. y. jis atliekamas nemokamai.

Tyrimą skiria šeimos gydytojas arba gydytojas ginekologas.

Gimdos kaklelio PAP testas

PAP tyrimas atliekamas greitai ir paprastai. Gydytojas (įprastai ginekologas arba akušeris) specialiu prietaisu paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus.

Tepinėlis paskleidžiamas ant objektinio stiklelio, dedamas į specialią terpę ir išsiunčiamas tirti į Patologijos centro laboratoriją.

Procedūros metu ir iškart po jos pacientės gali jausti nedidelį diskomfortą, gali truputį pakraujuoti, patepti.

Tyrimas laikomas saugiu, todėl gali būti atliekamas ir nėščioms moterims.

Kaip pasiruošti PAP tyrimui?

Kada atlikti tyrimą? Geriausia PAP tyrimą atlikti ciklo viduryje, t. y. 10–20 ciklo dieną: tuomet rezultatai bus patys tiksliausi.

Iki tyrimo likus 2 paroms (48 val.) negalima naudoti tamponų, makšties žvakučių, ovulių ar kitų preparatų, plauti makšties ir lytiškai santykiauti.

Taip pat prieš PAP tyrimą nereikėtų vartoti preparatų, kurių veikliosios medžiagos yra jodas arba kalio jodidas (pavyzdžiui, liugolio tirpalai), acto rūgšties.

Kodėl kartais reikia pakartoti PAP tyrimą?

Gimdos kaklelio ląstelių įprastas tepinėlis gali būti netinkamas tyrimui dėl gleivių, kraujo ir leukocitų gausos.

Dėl to tyrimą reikia kartoti – didėja tyrimo kaštai, pacientės patiria nepatogumų.

Nemažai pacienčių vis nukelia pakartotinį tyrimą, tad liga gali būti diagnozuojama pavėluotai.

Todėl rekomenduojama gimdos kaklelio mėginį paimti į skystąją terpę – šis tyrimo būdas laikomas pažangesniu.

Gimdos kaklelio ląstelių tyrimas skystoje terpėje

Lietuvoje dažniausiai naudojama „BD SurePath“ skystoji terpė. Ląstelės paimamos specialiu šepetėliu, kuris iš karto dedamas į buteliuką su fiksuojančiąja terpe.

Tiesa, šio tipo citologinis tyrimas yra mokamas (jo kaina – nuo maždaug 17 iki 40 eurų). Tačiau jei pacientei pagal programą priklauso įprastas PAP tyrimas, tyrimo skystojoje terpėje kaina dalinai finansuojama: reikia primokėti tik skirtumą (t. y. skystų terpių citologinis tyrimas taip pat gali būti užsakomas kaip programinis, tik su daline priemoka).

Skystųjų terpių metodo privalumai:

• Tikslesni rezultatai. Citologinio tyrimo skystojoje terpėje metu paprasta atskirti ir pašalinti diagnostikai nereikalingas priemaišas, apsunkinančias tiriamų ląstelių vizualizaciją, todėl tyrimas yra tikslesnis.

• Gimdos kaklelio ląstelių mėginį paimant į skystąją terpę neinformatyvių mėginių skaičius – net 10 kartų mažesnis, t. y. mažesnė tikimybė, kad tyrimą teks kartoti.

• Pagal šią metodiką gali būti nustatoma daugiau ikivėžinių gimdos kaklelio ląstelių pokyčių ir būklių.

• Platesnės papildomų tyrimų galimybės. Be citologinio tyrimo, iš to pačio mėginio galima atlikti ir daugiau tyrimų: nustatyti žmogaus papilomos virusą, aptikti kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų sukėlėjus bei atlikti imunocitocheminį tyrimą.

Taigi jei tik yra galimybė pasirinkti, rekomenduojamas gimdos kaklelio ląstelių tyrimas skystojoje terpėje.

Gimdos kaklelio tyrimo rezultatai

Atsakymą apie PAP tyrimo rezultatus pateiks tepinėlį paėmęs gydytojas.

Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai nebūtinai rodo, kad pradėjo vystytis vėžys: dažnai jie laikui bėgant išnyksta, tačiau kartais pakitusios ląstelės pradeda sparčiai daugintis, kol galiausiai vėžys išplinta po visą organizmą.

• ASC-US: nustatyti neaiškios rūšies gimdos kaklelio pakitimai, tačiau jų negalima vertinti kaip ikivėžinių. Todėl moterims rekomenduojama atlikti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testą.

• ASC-H: aptinkami nežinomos kilmės gimdos kaklelio liaukinio epitelio ląstelių pokyčiai, todėl papildomai reikia atlikti kolposkopiją.

• LSIL (CIN1): fiksuojami nežymūs intraepiteliniai pakitimai, todėl patariama atlikti ŽPV ir imunohistocheminį „CINtec PLUS“ tyrimą, o po metų pakartoti PAP tyrimą.

• HSIL (CIN2, CIN3): fiksuojami žymūs intraepiteliniai pakitimai, todėl turi būti atliekami išsamesni tyrimai: kolposkopija, gimdos kaklelio biopsija. Jei biopsija patvirtina, kad pakitimai žymūs, pacientei atliekama gimdos kaklelio konizacija.