Koronavirusas (COVID-19): kaip ir ką papasakoti vaikams?

Dmytro Zinkevych | Shutterstock

Koronavirusas (COVID-19) išgąsdino visą pasaulį, natūralu, kad ir vaikai jaučia įtampą. Kaip su jais kalbėtis apie virusą ir ką jie turėtų žinoti apie COVID-19 bei gyvenimo pokyčius šiuo metu?

Ar koronavirusas (COVID-19) pavojingas vaikams?

Kitų šalių patirtis rodo, kad koronavirusas (COVID-19) nėra pavojingas kūdikiams ir vaikams. Dauguma jų, jeigu ir suserga (ir jeigu jų susirgimas yra nustatomas), perserga besimptome arba labai lengva ligos forma. Sunkūs simptomai, gyvybei grėsmę sukelianti ligos eiga pasitaiko labai retai.

Nepaisant to, svarbu priminti, kad nuo ligos saugotis ir nurodytų taisyklių laikytis privalo kiekvienas žmogus - visų pirma, kad neužkrėstų tų, kuriems liga gali būti mirtina. Antra, jeigu infekcija ims plisti labai sparčiai, sveikatos priežiūros sistema bus „perkrauta“ ir nepakaks pajėgumų efektyviai ištirti, nustatyti ir tinkamai gydyti susirgusius žmones.

Ką vaikams reikia žinoti apie koronavirusą (COVID-19)?

Svarbiausia, kad vaikai žinotų elgesio ir saugumo taisykles pandemijos bei karantino metu:

• Būdami namuose visi saugomės nuo ligų, todėl neiname į darželį, mokyklą, darbą ir kitur;
• Jeigu išeiname į lauką, svarbu nebūti arti kitų žmonių, nežaisti su kitais vaikučiais;
• Reikia dažnai plauti rankytes arba jas trinti specialiu, nuo ligų apsaugančiu skysčiu;
• Negalima rankytėmis liesti veiduko, trinti akyčių, krapštytis nosytės (ypač jeigu esame lauke);
• Reikia užsidėti, nenusiimti (ir netampyti, neatitraukti) veido kaukės, jeigu ją uždėjo tėveliai;
• Jeigu čiaudėjame, reikia prisidengti burną ir nosį sulenktos rankos alkūne arba nosine (ją po to reikia išmesti);
• Jeigu norisi išsipūsti nosį, pūsti reikia į nosinę arba paprašyti tėvelių pagalbos. Negalima nosies trinti, šluostytis snargliukų rankomis;
• Su mylimais seneliais, draugais, mokytojais negalime bendrauti gyvai, tačiau galime susiskambinti, pasikalbėti internetu;
• Jeigu kažką skauda arba kamuoja nerimas, reikia pasakyti tėveliams;
• Turime visus šeimos narius paskatinti laikytis šių taisyklių ir sudrausminti, jeigu kas jas pamiršta.

Šių taisyklių vaikui bus lengviau laikytis, jeigu jis suvoks jų priežastį, t.y. jeigu supras, kas yra virusas ir kokią grėsmę jis kelia.

Būtinai papasakokite vaikui apie koronavirusą (COVID-19) atsižvelgdami į:

Vaiko amžių. Mažam vaikui visiškai pakaks pasakyti, kad aukščiau išvardintų taisyklių reikia laikytis tam, kad visi būtų sveiki ir nesirgtų.

Vyresniam vaikui jau galima paaiškinti, kad virusai yra mažyčiai, tik per labai galingą mikroskopą matomi padarėliai, sukeliantys įvairias ligas.

Mokykloje jau besimokantys vaikai ir paaugliai žino, kas yra virusai ir papildomos informacijos gali nesunkiai rasti internete. Svarbu juos mokyti atsirinkti patikimą ir naudingą informaciją bei stebėti jų emocinę būklę.

Vaiko susidomėjimą. Vaikui apie virusą ir susiklosčiusią padėtį reikėtų pasakoti tik tiek, kiek būtina (pavyzdžiui, vaikas tikrai turėtų žinoti elgesio ir saugumo taisykles), o visą kitą informaciją pateikite tik jeigu vaikas domisi - perdėm didelis nepageidaujamos informacijos srautas jį gali išgąsdinti.

Kalbėdamiesi su vaiku, pasiūlykite jam pačiam užduoti klausimus ir į juos paprastai, informatyviai, bet glaustai atsakykite.

Vaiko emocinę būklę. Vaikui nerimą, baimę ir kitus negatyvius jausmus gali kelti tiek aplinkinių skleidžiama informacija (pavyzdžiui, jis mato žinias apie naujus užsikrėtimus ir mirtis, girdi, kad apie tai kalba suaugusieji), tiek ir gyvenimo pokyčiai (vaikas gali išgyventi stresą, būti pavargęs, irzlus dėl pasikeitusios rutinos, atitolimo nuo pedagogų, draugų).

Jeigu pastebite, kad vaiko emocinė būklė suprastėjusi, pasikalbėkite su juo, paraginkite pasipasakoti, užduoti klausimus. Ilgas pokalbis gali išvarginti ir dar labiau pabloginti emocinę būklę, todėl vietoje jo su vaiku kasdien trumpai pasikalbėkite.

Vaikui aktualią informaciją. Tikėtina, kad vaiką labiau domins ne pats virusas ir jo keliama grėsmė, bet jį labiausiai paveikę gyvenimo pokyčiai - uždarytas darželis ar mokykla, negalėjimas susitikti su draugais, seneliais ir pan.

Kalbėdamiesi su vaiku koncentruokitės į jam aktualius dalykus ir venkite perteklinės, vaiką galinčios išgąsdinti informacijos.

Kaip kalbėti su vaikais apie koronavirusą (COVID-19)?

Kalbantis su vaikais labai svarbi ne tik informacija, kurią jie gauna, bet ir tai kaip ji pateikiama:

• Būkite ramūs ir konkretūs. Vaikai labai gerai jaučia suaugusiųjų emocijas ir nuotaiką, tad kalbėdami pasistenkite išlaikyti ramybę. Informaciją pateikite kuo paprasčiau ir konkrečiau.
• Leiskite vaikui išsikalbėti. Paklauskite vaiko, ką jis žino, supranta ir mano apie virusą bei dabartinę situaciją. Pasidomėkite, kokie klausimai jam kyla ir į juos atsakykite. Kalbėdami vis pasitikslinkite, ar vaikas supranta, ar jam nekyla papildomų klausimų.
• Pokalbiui pasirinkite ramią aplinką, neutralų laiką. Kalbėtis su vaiku geriausia jums ten ir tuo metu, kur paprastai kalbatės. Pavyzdžiui, prie pusryčių stalo ar žaidžiant ramius žaidimus.
• Venkite kalbėti prieš miegą. Reikėtų vengti kalbėtis vakare, ypač prieš miegą, nes pokalbis apie grėsmę keliantį virusą ir didelius gyvenimo pokyčius gali tapti naktinių košmarų ir naktinių siaubo priepuolių priežastimi.
• Informaciją išskaidykite dalimis. Mažiems vaikams gali būti sudėtinga priimti gąsdinančias žinias, tad informaciją išskaidykite dalimis. Pavyzdžiui, vieną dieną pasikalbėkite apie tai, kodėl reikia plauti rankas, kitą - apie socialinę izoliaciją, t.y. kodėl neiname į darželį, mokyklą, vengiame bendrauti su kitais žmonėmis.
• Progai pasitaikius, vis pasikartokite elgesio ir saugumo taisykles. Pavyzdžiui, plaudamiesi rankas ar didesniu atstumu aplenkdami kitą žmogų gatvėje prisiminkite, kad tokiu būdu saugojatės ir kitus saugote nuo ligų.
• Atkreipkite dėmesį į tai, ką kalbate ir darote vaikui esant netoliese. Visos pastangos vaikui svarbią informaciją pateikti kuo ramiau, nueis perniek, jeigu vaikas nuolat girdės nerimastingas tėvų kalbas, matys neįprastą jų elgesį. Būdami šalia vaikų pasistenkite ne tik su jais, bet ir tarpusavyje kalbėti bei elgtis kuo ramiau ir racionaliau.