Naujagimis krūpsi ir trūkčioja (10)

Alena Ozerova | Shutterstock.com

Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Dažniausiai jie nėra pavojingi ir kūdikiui augant išnyksta savaime.

Kodėl naujagimis krūpčioja?

Kaip jau minėta, dažniausiai naujagimio krūpčiojimai yra visiški normalūs ir siejami su nebrandžia nervine sistema, įgimtais refleksais ar raumenų tonuso padidėjimu, tačiau retais atvejais tai gali būti pavojingos būklės simptomas.

Nebrandi nervinė sistema

Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan. Kuo naujagimis mažesnis, tuo ryškesnis krūpčiojimas ir judesių nekoordinuotumas (tai ypač ryšku, jeigu naujagimis gimė neišnešiotas).

Ilgainiui, nervinei sistemai bręstant kūdikių judesiai tampa plastiškesni, įvairesni, sudėtingesni ir labiau koordinuoti.

Moro (išgąsčio) refleksas

Pagrindinė naujagimio krūpčiojimo priežastis yra įgimtas Moro refleksas, kuris dar vadinamas išgąsčio refleksu.

Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti. Po šio judesio kūdikiai dažniausiai pravirksta.

Po to pasireiškia antroji reflekso fazė – sugniaužęs rankų ir kojų pirštus, kūdikis tarsi apglėbia save rankomis.

Refleksas palaipsniui ima retėti ir visiškai išnyksta iki 5–6 mėn.

Asimetrinis toninis kaklo refleksas (ATKR)

Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia. Galūnės gali išsitiesti ir susilenkti visai nežymiai, tačiau staigūs judesiai, rankų ir kojų trūktelėjimai (refleksiškai ištiesdamas kojytę kūdikis gali tarsi spirti) taip pat yra būdingi.

Šis refleksas palaipsniui ima retėti ir visiškai išnyksta iki 4-6 mėn.

Padidėjęs raumenų tonusas

Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Daugelis naujagimių kumštukus nuolat laiko sugniaužtus, kojytes ir rankytes – beveik nuolatos sulenktas.

Padidėjęs raumenų (ypač lenkiamųjų raumenų) tonusas gali būti trūkčiojimo priežastimi - jeigu ištiesite mažylio koją ar ranką, jis gali ją stipriai trūktelėti atgal į sulenktą padėtį, staiga vėl susilenkusi galūnė net gali trumpai padrebėti, spazmuoti.

Nedidelis raumenų tonuso padidėjimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais nėra pavojingas ir turėtų palaipsniui praeiti savaime, tačiau jeigu hipertonusas yra labai stiprus arba užsitęsia vyresniame amžiuje, būtina pasitarti su gydytojais.

Gerybinės kūdikių miego mioklonijos

Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. amžiaus (rečiau iki 1-erių ar net 3-4-erių metų).

Mioklonijų metu miegančio kūdikio galūnės (dažniausiai rankos) ima silpnai trūkčioti, 2-3 trūktelėjimų per sekundę dažniu ir serijomis tęsiasi kelias ar keliolika minučių, o kartais net iki valandos.

Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan. Jeigu kūdikis pabunda - trūkčiojimas kaip mat liaujasi.

Mioklonijos nėra pavojingos, neturi neigiamos įtakos vaiko sveikatai ar raidai ir savaime išnyksta vaikui augant.

Didelis kofeino kiekis motinos piene

Naujagimiai yra jautrūs kofeinui - kofeinas kaupiasi jų organizme ir pasišalina lėtai, o jo perteklius yra siejamas su kūdikių drebuliu, trūkčiojimu, o taip pat ir su dirglumu, neramumu, hiperaktyvumu, sudėtingu migdymu, prastesne miego kokybe.

Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino, t.y. 2-3 puodeliai kavos, tačiau kiekvienas kūdikis yra individualus ir vieni kūdikiai į kofeiną reaguoja jautriau nei kiti.

Hipoglikemija (cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas)

Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Kiti naujagimių hipoglikemijos simptomai yra blyški, melsva oda, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai (pavyzdžiui, apnėja), irzlumas, dirglumas arba vangumas, silpnumas, staiga sumažėjęs raumenų tonusas.

Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. ir jeigu vaikelis nepabunda pats, žadinti tiek dieną, tiek naktį.

Karščiavimo sukelti traukuliai

Karščiavimo sukelti traukuliai yra būdingesni ne naujagimiams, tačiau vyresniems kūdikiams nuo maždaug 6 mėn.  ir vaikams iki 4-5-erių metų, tačiau jie gali pasireikšti ir mažesniems kūdikiams.

Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Traukulių priepuolis įprastai trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių.

Karščiavimo traukuliai nekelia pavojaus gyvybei ir nėra skausmingi, nesukelia jokių ilgalaikių pasekmių, tačiau jiems pasireiškus vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. 

Infantiliniai spazmai

Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai yra reti ir pasitaiko 1 iš 2000-4000 kūdikių.

Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t.y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos, t.y. priepuolio metu galūnes trūkteli kelis arba keliolika kartų.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad infantiliniai spazmai įprastai prasideda kūdikiui vos pabudus (tai leidžia juos atskirti nuo visiškai nepavojingų ir tik miego metu būdingų mioklonijų).

Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu. Viena iš dažnesnių tokio tipo smegenų pažeidimo priežasčių yra paveldima liga tuberozinė sklerozė.

Įtarus, kad kūdikį kamuoja inantiliniai spazmai, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys ligą įvertinęs simptomus ir atlikęs elektroencefalogramą (EEG).

Naujagimis krūpčioja: kada reikėtų susirūpinti?

Dažniausiai naujagimių krūpčiojimo, trūkčiojimo, drebulio ir panašių judesių priežastys yra įgimtos, fiziologinės, t.y. jos nėra susijusios su jokiu sutrikimu ir ilgainiui išnyksta savaime.

Tėvams reikėtų susirūpinti, jeigu:

• Krūpčiojimas užsitęsia ir vyresniame amžiuje;
• Krūpčiojimas itin stiprus, pasikartoja ūmiais priepuoliais (pavyzdžiui, drebulys sutrikdo normalų kvėpavimą, kūdikis ima blykšti ar net mėlti);
• Krūkčiojimą lydi ir kiti simptomai (pavyzdžiui, karščiavimas).
• Jeigu krūpčiojimas kelia nerimą, tėvams vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins kūdikio būklę ir esant poreikiui nukreips pas kitus specialistus.

naujagimis trūkčioja, naujagimis krūpčioja, tikas