MMR vakcina (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) (1338)

Kombinuota MMR vakcina apsaugo nuo trijų ligų: tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės.

Kada skiepijama MMR vakcina?

Lietuvoje ja pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių MMR vakcina rekomenduojama skiepyti 15-16 mėnesių kūdikius, pakartotinai – 6-7-erių metų vaikus.

Išimtiniais atvejais MMR vakcina, gali būti skiepijami ir jaunesni nei 1-erių metų, bet ne jaunesni kaip 9 mėnesių vaikai. Ankstyva vakcina rekomenduojama, jeigu yra ligų protrūkis arba vykstama į pavojingą regioną. Toks skiepas yra papildomas ir imuniteto nuo ligų sukūrimui vaikui tebereikės dviejų įprastų skiepijimų. Tuomet antrąjį skiepą geriausia suleisti per tris mėnesiu nuo pirmojo skiepo, trečiąjį – kaip ir įprasta, sulaukus 6-7-erių metų amžiaus.

Pasiskiepijus visomis rekomenduojamomis skiepo dozėmis (taip pat ir persirgus šiomis ligomis) įgyjamas patikimas imunitetas visam gyvenimui.

Svarbu paminėti, kad dėl besikeičiančios skiepijimų praktikos ir tvarkos, atlikti tymų antikūnų tyrimą ir, jei reikia, pasiskiepyti rekomenduojama 1964-1988 metais gimusiems asmenims: skiepijimas viena vakcijos doze pradėtas 1964 metais, antroji vakcinos dozė įvesta tik 1988 metais, tad yra didelė tikimybė, kad gimusių šiuo laikotarpiu imunitetas tymams nebus pakankamas.

MMR vakcinos sudėtis

Rinkoje yra keleto pavadinimų, skirtingų gamintojų MMR vakcinos: „Priorix“, „M-M-R II“, „Tresivac“, „Trimovax“. Lietuvoje daugiausia naudojama „Priorix“ vakcina.

Vienoje ištirpintos „Priorix“ vakcinos 0,5 ml dozėje yra:

• gyvo susilpninto tymų viruso (Schwarz padermės),
• gyvo susilpninto kiaulytės viruso (RIT 4385 padermės, išvesto iš Jeryl Lynn padermės)
• gyvo susilpninto raudonukės viruso (Wistar RA 27/3 padermės).
• pagalbinės medžiagos: aminorūgštys, bevandenė laktozė, manitolis, sorbitolis.
• tirpiklis injekcinis vanduo;
• yra neomicino (antibiotiko) pėdsakų.

Kada nerekomenduojama skiepyti MMR vakcina?

Silpną imunitetą dėl įgimtų ar įgytų ligų turinčių žmonių skiepijimas MRR (ir bet kuria kita) vakcina turi būti labai gerai apgalvotas, pasveriant gerokai didesnę riziką.

Suplanuotą skiepijimą reikėtų atidėti, jeigu vaikas susirgo, karščiuoja, jei yra egzemos ar alergijos požymių.

Lietuvoje naudojamoje „Priorix“ vakcinoje yra natūralaus angliavandenio sorbitolio, tad ji nėra tinkama turintiems retą fruktozės netoleravimo sutrikimą.

Skiepyti MMR vakcina nerekomenduojama, jeigu vaikas yra jautrus bet kuriai sudėtinei vakcinos daliai.

Kadangi tymų ir kiaulytės vakcinos komponentuose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų, būtina pranešti gydytojui, jeigu vaikui suvalgius kiaušinį buvo pasireiškusi alerginė reakcija. Jeigu nusprendžiama vakcinuoti kiaušinio baltymui alergišką vaiką, gydytojas turi būti pasiruošęs suvaldyti anafilaksiją.

Kaip skiepijama MMR „Priorix“ vakcina?

MMR vakcinos paruošimas

Neparuoštą MMT vakciną sudaro dvi dalys: stiklinis, guminiu kamščiu uždarytas, buteliukas su milteliais ir 0,5 ml talpos stiklinė ampulė su tirpikliu.

Tirpiklis iš ampulės steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu turi būti sušvirkščiamas į stiklinį buteliuką su milteliais. Šį buteliuką reikia gerokai pakratyti, kad milteliai ištirptų.

Paruoštos vakcinos spalva gali svyruoti nuo persikinės iki rausvos.

MR vakcinos skiepijimas

Skiepijimo vieta turi būti dezinfekuojama. Prieš duriant reikia kelias akimirkas palaukti, kad nugaruotų dezinfekcinės medžiagos (drauge su vakcina patekusios į organizmą, jos gali susilpninti vakcinos veikimą).

Paruošta vakcina turi būti suleidžiama nedelsiant, naudojant visiškai naują adatą (tirpiklio iš ampulės ištraukimui naudota adata nebetinka!)

Vakcina suleidžiama po oda, viršutinėje rankos dalyje. MMR vakcina gali būti įskiepijama ir į raumenis (įprastai į šlaunį), dažniausiai taip skiepijami jaunesni nei 1-erių metų vaikai, kuriems dėl prastos epidemiologinės situacijos reikalinga papildoma ankstyva vakcinos dozė.

Jeigu vaikas turi kraujo krešėjimo sutrikimų, skiepijama gali būti tik po oda, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus.

MMR griežtai ir jokiomis aplinkybėmis negali būti skiepijama į kraujagyslę!

Kokios reakcijos tikėtis po MMR skiepo?

Dūrio vieta gali būti patinusi, paraudusi, skausminga.

Iškart po skiepo labai dažnai (dažniau nei 1 iš 10 paskiepytųjų) truputį pakyla temperatūra, matuojant pažastyje arba burnoje – 37,5°C, matuojant tiesiojoje žarnoje – 38°C.

Skiepijant antrąją vakcinos dozę vyresniame amžiuje, dūrio vieta dažniau yra gerokai skausmingesnė, labiau patinsta, parausta.

Dažni nepageidaujami MMR vakcinos poveikiai

Šie poveikiai pasireiškia dažniau, nei 1 iš 100, bet rečiau nei 1 iš 10 paskiepytųjų:

• bėrimas (dažniausiai smulkus, balkšvas ar rausvas, įvairiose kūno vietose);
• viršutinių kvėpavimo takų infekcija (pasireiškia sloga, kosuliu, galvos skausmu);
• aukšta temperatūra, matuojant tiesiojoje žarnoje 39,5°C ir didesnė; pažastyje, burnoje 39,0°C ir didesnė).

Nedažni nepageidaujami MMR vakcinos poveikiai

Šie poveikiai pasireiškia dažniau, nei vienam 1 iš 1000, bet rečiau nei 1 iš 100 paskiepytųjų):

• vidurinės ausies uždegimas (pasireiškia ausies skausmu, vaikas kreipia galvytę, yra irzlus, verkia, blogai miega);
• limfmazgių padidėjimas;
• nervingumas, neįprastas verkimas, nemiga;
• febriliniai traukuliai (karščiavimo sukelti, kūdikiams ir mažiems vaikams būdingi traukuliai);
• konjunktyvitas (akių uždegimas);
• bronchitas, kosulys;
• paausinės liaukos padidėjimas, viduriavimas, vėmimas.

Reti nepageidaujami MMR vakcinos poveikiai

Šie poveikiai pasireiškia dažniau, nei 1 iš 10000, bet rečiau nei 1 iš 1000:

• alergija (paprastai pasireiškia iškart po skiepo).

Ypač reti, pavieniai MMR vakcinos poveikiai

Šie nepageidaujami poveikiai per visą skiepijimo istoriją užfiksuoti itin retai, kartais tik kelioms dešimtims pacientų:

• meningitas (smegenų dangalų uždegimas, pasireiškiantis dirglumu, karščiavimu, vėmimu, pykinimu, įtampa kakle ir kt.);
• encefalitas (galvos smegenų uždegimas, pasireiškiantis dirglumu, karščiavimu, sąmonės ir orientacijos sutrikimu ir kt.);
• transversinis mielitas (nugaros smegenų uždegimas, pasireiškiantis kūno skausmais, paralyžiumi, apsunkintu kvėpavimu);
• Guillain Barré sindromas (ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija, pasireiškianti paralyžiumi, sutrikusia plaučių ventiliacija);
• lengvai atsirandantys, taškiniai ar smulkių dėmelių kraujavimai ar kraujosruvos dėl trombocitų skaičiaus sumažėjimo;
• akių ir veido patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas arba rijimas, staigus kraujospūdžio kritimas ir sąmonės netekimas (paprastai pasireiškia iškart po skiepo);
• periferinis neuritas (periferinių nervų uždegimas, pasireiškiantis galūnių ir nugaros skausmu, jutimo susilpnėjimu, galūnių paralyžiumi);
• daugiaformė eritema (tymus primenantis, niežtintis bėrimas ant galūnių, kartais ant veido, kitų kūno dalių);
• Kavasaki liga arba ūmus sisteminis vaskulitas (kraujagyslių sienelių uždegimas, pasireiškiantis aukšta, nenumalšinama, ilgai besitęsiančia ir kitaip nepaaiškinama temperatūra. Dažniau pasitaiko berniukams, azijatams);
• sąnarių skausmai ir uždegimas;
• laikinas, skausmingas sėklidžių patinimas.

Absoliuti dauguma net ir labai retų bei sunkių nepageidaujamų MMR vakcinos poveikiai yra laikini ir nepalieka jokių ilgalaikių pažeidimų, jeigu pacientui nedelsiant suteikiama profesionali medicininė pagalba.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Skiepyti ar neskiepyti MMR vakcina?

Skiepai, kaip efektyviausia ligų prevencijos, jų komplikacijų ir epidemijų valdymo priemonė, yra rekomenduojami medikų ir visuomenės sveikatos specialistų.

Šia vakcina skiepijama absoliuti dauguma vaikų – ULAC duomenimis, 2017 m. MMR vakcina buvo skiepyti 93,46% dvimečių. 

Nedidelė dalis tėvų atsisako skiepų baimindamiesi jų šalutinių poveikių, tačiau, kita vertus, būtina suvokti ir neskiepijimo riziką – sergama paprastai gerokai ilgiau nei trunka skiepų šalutinis poveikis, ligos sukeliami simptomai būna sunkesni, o komplikacijos yra gerokai dažnesnės ir pavojingesnės nei skiepų sukelti šalutiniai poveikiai.

Pavyzdžiui, MMR vakcinos šalutinis poveikis encefalitas (galvos smegenų uždegimas) pasitaiko rečiau kaip 1 iš 10 milijonų skiepo dozių. Susirgus tymais encefalitas pasitaiko 1 iš 1000-2000 ligonių, kiaulyte – 2-4 iš 1000, raudonuke – 1 iš 6000.

Atsiradus įtarimams dėl vienokio ar kitokio skiepų šalutinio poveikio, atliekami vis nauji tyrimai, kuriais remiantis tikslinamos skiepijimo rekomendacijos.

Pavyzdžiui, 2017-aisiais Jeilio universitete atlikta studija tyrė galimą skiepų ir valgymo bei kitų sutrikimų sąsają. Jį vykdę mokslininkai kelia hipotezę, kad skiepai (plačiąja prasme) galėtų būti siejami su laikinai pasireiškiančiais valgymo ir kitais (pavyzdžiui, obsesiniu-kompulsiniu) sutrikimais. Kita vertus, vertindami šių sutrikimų dažnį bei tai, kad jie paprastai būna laikini, universiteto mokslininkai rekomenduoja profilaktinio skiepijimo programas tęsti, nes skiepijimo naudos nusveria rizikas.

Skiepyti vaiką ar ne – kiekvienos šeimos asmeninis pasirinkimas, svarbu, kad pasirinkimas būtų informuotas, įvertinus visus už ir prieš.

Jeigu pasirenkate vaiką skiepyti, pasidomėkite galimais šalutiniais poveikiais – net jei statistinė jų tikimybė nedidelė, kuo greičiau atpažinsite juos ir kuo greičiau bus suteikta pagalba, tuo mažesnė liekamųjų reiškinių tikimybė.

Atitinkamai, jeigu pasirenkate neskiepyti vaikų, turėtumėte labai tiksliai žinoti ligų, nuo kurių vaikas neskiepijamas, eigą, gebėti atpažinti pirmuosius jų simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad vaikui kuo skubiau būtų suteiktas būtinas gydymas (jei toks yra).

MMR vakcina ir autizmas

MMR vakcinos kontraversija prasidėjo 1998-aisiais, kuomet britų medikas, gastroenterologo išsilavinimą turintis Andrew Wakefield publikavo tyrimą neva susiejantį MMR vakciną ir autizmą bei žarnyno ligas.

2010-aisiais grupė mokslininkų visiškai paneigė A. Wakefield iškeltą hipotezę, įrodė, kad gydytojas melavo, klastojo duomenis, su tiriamaisiais elgėsi neetiškai. Tais pačiais metais gydytojui buvo atimta licencija, leidžianti verstis medicinos praktika.

Vėliau paaiškėjo, kad A. Wakefield šį tyrimą vykdė grupės advokatų, sumokėjusių jam 400 tūkst. eurų, užsakymu. Pastarieji drauge su keliais tyrime dalyvavusių tėvų vaikais ruošė bylą prieš vakcinos gamintojus. Paaiškėjus tyrimo klastojimo faktams, ruošta byla subliuško.

Vėliau buvo atliktas dar ne vienas MMR vakcinos tyrimas. Nė vienas jų nenustatė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo: autizmo spektro sutrikimai panašiu dažniu ir panašiame amžiuje pasireiškia tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems vaikams. Tai, kad pirmieji autizmo spektro sutrikimai dažniausiai pasireiškia po pirmojo gimtadienio, t.y. tada, kuomet vaikas paskiepijamas MMR vakcina, tėra sutapimas laike.

Tad, nepaisant to, kad MMR vakcina gali sukelti kitų pakankamai rimtų šalutinių poveikių, autizmo jų sąraše nėra.