Natūralioji higiena: kaip kūdikį auginti be sauskelnių? (604)

Šių dienų kultūroje kūdikio auginimas neatskiriamas nuo kalno nešvarių sauskelnių. Tačiau yra ir kita alternatyva, kai iš dalies ar visiškai galima atsisakyti tiek vienkartinių, tiek ir daugkartinių sauskelnių – tai natūralioji higiena (angl. Elimination Communication (EC), kai reaguojama į kūdikio siunčiamus signalus ir padedama jam pasišlapinti arba pasituštinti ne į sauskelnes.

Daugelis kūdikius auginančių tėvų yra įsitikinę, kad sauskelnes teks naudoti mažiausiai dvejus ar net trejus metus, tačiau įdėjus pastangų nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikį jau galima pratinti šlapintis ir tuštintis panašiai taip, kaip tai daro vyresni vaikai ar net suaugusieji.

Natūralioji kūdikių higiena šiais technologijų laikais atrodo neįprasta ar net revoliucinė naujovė, tačiau jau ir anksčiau, kai sauskelnių apskritai nebuvo, tėvams teko būti išradingiems. Natūrali kūdikių higiena yra visiškai įprasta Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikos šalyse.

Natūraliosios kūdikių higienos privalumai

Pirmą kartą apie natūraliąją kūdikių higieną išgirdę tėvai ima svarstyti, galbūt ši metodika verčia ar skubina kūdikius kuo greičiau užaugti. Tačiau pastebėję, kaip švelniai viskas vyksta, daugelis savo nuomonę pakeičia. Natūralioji higiena kardinaliai skiriasi nuo vaiko pratinimo sėstis ant puoduko, nes kūdikis išreiškia savo poreikius ir padedamas tėvų atsipalaiduoja, pats be jokio neigiamo poveikio reguliuoja natūralius poreikius.

Šiuo metu apie natūraliąją higieną sužino ir jos privalumus atranda vis daugiau šeimų.

• Kūdikio komfortas ir sveikata: išvengiama sauskelnių dermatito, dažnai pasitaikančių iššutimų, virškinimo problemų (pavyzdžiui, vidurių užkietėjimo), šlapimo takų infekcijų ir kt.;
• Reaguojama į kūdikio poreikius, stiprinamas ryšys, glaudus bendravimas bei pasitikėjimas;
• Didėja kūdikio sąmoningumas, vaikelis geriau susipažįsta su savo kūnu;
• Išvengiama sunkumų ateityje naudojantis puoduku ar tualetu;
• Aplinkosaugos aspektas: sumažėja atliekų kiekis. Vien Europos Sąjungoje kasmet sunaudojama per 33 mlrd. vienkartinių sauskelnių – atitinkamai sugeneruojama 6,7 mln. tonų atliekų per metus. O į JAV sąvartynus kasmet patenka daugiau nei 27 mlrd. vienkartinių sauskelnių;
• Finansiniai motyvai. Nenaudojant sauskelnių, per mėnesį galima sutaupyti dviženkles ar net triženkles sumas.

Kada pradėti praktikuoti natūraliąją higieną?

Natūraliąją higieną galima pradėti praktikuoti nuo gimimo, nuo pat pirmosios kūdikio gimimo dienos.

Natūraliąją higieną praktikuojantys tėvai pastebi, kad prieš šlapindamiesi ar tuštindamiesi, kūdikiai iki 4 mėn. amžiaus labai aktyviai kūno kalba tą parodo (pavyzdžiui, ima nerimastingai judėti arba trumpam visiškai sustingsta, rauko antakius ir pan.), tad geriausia natūraliąją higieną pradėti praktikuoti iki šio laikotarpio.

Tačiau jeigu kūdikis yra vyresnis - ne bėda, nes natūraliąją higieną galima pradėti praktikuoti ir vėliau. Tiesiog atkreipkite dėmesį į kūdikio siunčiamus kūno kalbos signalus ir varliuko pozoje palaikykite jį virš kriauklės ar kibiriuko arba, jei vaikelis jau sėdi, sodinkite ant puoduko. Jeigu jokių kūno kalbos signalų nepastebite, tą paprasčiausiai darykite periodiškai arba siekite su laiku, kuomet dauguma kūdikių įprastai šlapinasi ar tuštinasi (pavyzdžiui, 15-30 min. po valgio, netrukus po miego ir pan.).

Natūralioji higiena: kaip viskas vyksta?

Kai kūdikio mama ar tėtis nujaučia, kad vaikelis nori atlikti gamtinius reikalus, reikia su kūdikiu keliauti prie praustuvo ar kibirėlio, nuimti drabužėlius ir sauskelnes (natūraliąją higieną praktikuojančios šeimos neretai „apsisaugojimui“ naudoja daugkartines sauskelnes) ir laikyti kūdikio nugarytę priglaudus prie savo pilvo.

Keli svarbūs natūraliosios higienos aspektai:

• Laikas ir metodikos. Atidžiai stebėdama kūdikį mama sužino, kada jis užsimano šlapintis arba tuštintis ir kaip tai koreliuoja su kitomis organizmo funkcijomis, pavyzdžiui, žindimu arba miegu. Pavyzdžiui, daugelis kūdikių šlapinasi pabudę ir reguliariais intervalais po maitinimo.
• Oro vonios. Kūdikius reikia stengtis kuo ilgiau laikyti nuogus. Tai leidžia susekti mažylių šlapinimosi bei tuštinimosi grafiką. Pavyzdžiui, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis po maitinimo šlapinasi vidutiniškai kas 15 min.
• Kūdikio siunčiami signalai, kūno kalba. Pradėję stebėti, daugelis tėvų nustemba, kad kūdikiai iš tikrųjų siunčia signalus, jog nori šlapintis arba tuštintis. Nors kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tačiau dažnai galima pastebėti šiuos signalus: nerimas, rangymasis, trumpa pauzė / sustojimas, antakių suraukimas ir kt.
• Intuicija. Daugelis mamų tiesiog intuityviai žino, kada jų kūdikiai nori šlapintis arba tuštintis, ypač jei natūraliąją higieną praktikuoja jau ilgesnį laiką. Kartais mamoms net nereikia pažvelgti kūdikiui į akis.
• Ženklo davimas. Natūralioji kūdikio higiena yra susijusi su abipusiu bendravimu. Pavyzdžiui, tėvai, laikydami kūdikį virš praustuvo ir ragindami jį atlikti gamtinius reikalus, gali naudoti konkretų garsą (pavyzdžiui, „sss“ arba „ššš“), veiksmą (pavyzdžiui, papūsti kūdikiui į pakaušį) ir laikyti surietę jo kojytes. Šią savotišką įžangą kūdikis pradeda sieti su konkrečiu veiksmu.
• Laikymas virš praustuvo ir sodinimas ant puoduko. Tėvai individualiai pasirenka, kaip patogiau atlikti natūraliąją higieną: vieni laiko kūdikius virš praustuvo, kiti – specialiai šiam reikalui įsigyto kibiro, tretieji – virš tualeto ar bidė. Kai kūdikis jau išmoksta sėdėti, jį iškart galima sodinti ant puoduko arba ant tualeto (panaudojant specialų dangtį).

Natūralioji kūdikio higiena naktį

Kiekviena šeima individualiai pasirenka, ar šį metodą praktikuoti ir naktį. Žinoma, keltis kas valandą ar budinti kūdikio vien tam, kad jis pasišlapintų ar pasituštintų, tikrai nereikia.

Tačiau jei šiaip ar taip naktį keliatės žindyti kūdikį, po valgio galite stebėti jo siunčiamus signalus ir vaikelį palaikyti virš praustuvo ar naktipuodžio. Žinoma, viską reikia daryti labai švelniai, prietemoje, kad kūdikio neišbudintumėte.

O jei esate tarp nedaugelio laimingųjų, kurių kūdikis išmiega visą naktį, be jokios sąžinės graužaties naktį galite segti sauskelnes ir laukti to laikotarpio, kai mažylis po nakties miego pabus sausas.

Natūralioji higiena einant į lauką ar kelionių metu

Einant į lauką ir kelionių metu taikyti natūraliąją higieną – gerokai sudėtingiau, bet vėlgi viskas įmanoma. Jei kūdikis jau gerokai įgudęs, sauskelnių galima nesegti. Tačiau tuomet mamoms patartina visuomet turėti atsarginių drabužių komplektą, kad įvykus „avarijai“ vaikelį būtų galima perrengti.

Pasivaikščiojimų metu šiltuoju metų laiku kūdikį, pavyzdžiui, galima palaikyti ant žolės, kad jis pasišlapintų. O rudenį, žiemą vis tik geresnė „avarijų“ prevencija – užsegti sauskelnes.

Kur rasti daugiau informacijos apie natūraliąją kūdikių higieną?

Daug vertingos informacijos apie šią metodiką rasite užsienio literatūroje - pagrindine knyga apie natūraliąją higieną yra laikoma Christine Gross-Loh knyga „The Diaper-Free Baby: The Natural Toilet Training Alternative“.

Daug informacijos galite rasti ir „Tėvų darželio“ forumo temoje „Natūrali kūdikių higiena“.

Praktiniais patarimais savo „Instagram“ paskyroje dažnai dalinasi akušerė, žindymo konsultantė Mantautė Morkvėnė (IG @tampumama_mantaute).