Pasaka apie katinėlį ir gaidelį (Kostas Kubilinskas)

Katinėlis su gaidžiu
Statė namą po medžiu.
Pasistatė ir gyvena.
Dun dun dun! — kažkas dundena.
Iš lovelės atsikėlęs,
Klausia rainas katinėlis:
— Kas ten beldžias į duris,
Gyvulėlis ar žvėris?
___________________________________

— Aš, laputė, dun dun dun!
Įsileiskite vidun.
Aš prie ežero pakrančių
Visą dieną laukiau ančių,
Šniukštinėjau, lekavau,
Nė vienos nepagavau…

____________________________________

Ir atsako katinėlis,
Rainą uodegą iškėlęs:
— Eik, lapute, eik, begėde,
Ko prie mūsų durų sėdi.
Tu Rainiuko neapgausi
Ir gaidžiuko nepagausi..
Spruk į šalį!
Spruk į šalį!
Neįleisiu į namelį.
___________________________________

Lapė snape nesuglumo,
Tik atsigulė už krūmo
Ir, primerkus akį, laukia,
O Rainys gaidžiukui kniaukia:

____________________________________

— Eisiu eisiu aš peliauti,
Sau mėsytės pasigauti…
Giedorėli, tu palauk,
Niekam durų neatšauk.

___________________________________

Ir išėjo katinėlis,
Rainą uodegą iškėlęs.
O laputė apsilaižė,
Pasipustė, pasikaišė Ir lekuodama prislinko
Prie gaidelio giesmininko:

____________________________________

— Ei gaideli pentinuotas,
Tu karoliais karoliuotas!
Už balselį šimtamylį
Net ir žmonės tave myli.
Ei gaideli, dun dun dun!
Įsileisk mane vidun.

_________________________

- Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
- Aš, gaideli raibaplunksni,
Aš esu raiba vištytė,
Moku slieką iškapstyti.
Po kiemelį aš lakstau
Ir darželį tau kapstau.

___________________________________

O gaidelis šaukia jai:
— Kaip tu lapės nebijai?
Eik į vidų, eik greičiau,
Šiandien lapę aš mačiau.

___________________________________

Vos gaidys duris atvėrė,
Lapė snape jį nutvėrė.
Dumia lapė per palaukę,
O gaidelis graudžiai šaukia:
— Katinėli rainakėli,
Gelbėk gaidį giedorėlį!
Lapė snape plunksnas peša,
Lapė snape gaidį neša
Per aukštuosius kalnelius,
Per lygiuosius laukelius,
Per žaliąsias lankeles,
Per gūdžiąsias gireles.

____________________________________

Vos Rainiukas tai išgirdo,
Nuo kalnelio kūliais virto,
Lapę snape pasigavo
Ir gaidžiuką išvadavo.

____________________________________

Kitąryt Rainiukas kniaukia:
—    Eisiu eisiu į palaukę,
Bėgsiu lėksiu papeliauti,
Sau mėsytės pasigauti…
Giedorėli, tu palauk,
Niekam durų neatšauk.

____________________________________

Ir išėjo katinėlis,
Rainą uodegą iškėlęs,
O laputė, ta begėdė,
Vėl prie gaidžio durų sėdi.

___________________________________
—    Ei gaideli pentinuotas,
Tu karoliais karoliuotas!
Už balselį šimtamylį
Net ir žmonės tave myli.
_________________________

Ei gaideli, dun dun dun!
Įsileisk mane vidun.
_________________________

- Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
- Aš, gaideli raibaplunksni.
Aš skalikas, aš smarkus!
Ieškau lapės po miškus.

_________________________

- Oi, gerai, kad atėjai,
Kad nė lapės nebijai…
Eikš į vidų, eikš tuojau,
Nes laputės aš bijau.

___________________________________

Vos gaidys duris atvėrė,
Vėl laputė jį nutvėrė,
Vėl jį neša per palaukę,
O gaidelis graudžiai šaukia:

___________________________________

—    Katinėli rainakėli,
Dreba mano skiauterėlė.
Lapė snape plunksnas peša,
Lapė snape gaidį neša
Per    aukštuosius kalnelius,
Per    lygiuosius laukelius,
Per    žaliąsias lankeles,
Per    gūdžiąsias gireles…

__________________________________

Vos Rainiukas tai išgirdo,
Nuo kalnelio kūliais virto,
Bet kojelę užsigavo
Ir laputės nepagavo.

________________________
Eina katinas, raišuoja,
Lazdele pasiramsčiuoja,
Ir užtinka jis pušyne
Lapės išraustą landynę.
Katinėlis žvilgt į vidų
Ir švelniu balsu pragydo:

__________________________________

—    Vidury žalios giraitės
Šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas,
Prie girnelių prirakintas…
Šešios gražios laputaitės,
Dar gražesnės uodegaitės,
O senoji lapė snape
Pyragėlį šiandien kepė.
Duok, lapute, duok, kūmute,
Pyragėlio nors riekutę.

______________________________________
Senė lapė olą šluoja:
—    Kas ten suopia, kas dainuoja?
— Vos iškišo nosį savo,
Katinėlis ją pagavo.

______________________________________
Lapė snape nepajuto,
Kaip į maišą ją įgrūdo.
O Rainys prie urvo laukia
Ir toliau dainelę traukia:

______________________________________
—    Vidury žalios giraitės
Šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas,
Prie girnelių prirakintas…

_____________________________________
Vos tik išlenda lapiukas,
Capt už nosies jį Rainiukas.
Kai visus maišan sukišo,
Maišą katinas užrišo,
Užsidėjo ant pečių
Ir parėjo su gaidžiu.
____________________________________
Tie lapiukai — jau garde,
Zoologijos sode!
Paprašykit savo tėtį,
Kad nuvestų pažiūrėti.

Susiję straipsniai

Graži istorija „Tėvas, sūnus ir žvirblis“

Ši pamokanti istorija primena, kad kantrybė ir meilė svarbi ne tik auginant vaikus, bet ir gyvenimo saulėlydyje lydint tėvus.

Graži istorija „Pakabinta kava“

Tai trumpa italų poeto Tonino Guerra aprašyta istorija apie Neapolyje atsiradusį caffè sospeso - pakabintos kavos paprotį.

Graži istorija „Skubantis pacientas“

Graži istorija apie visą gyvenimą nesibaigiančią meilę...