Savarankiškas kūdikio žaidimas: kaip jį paskatinti?

Savarankiškas žaidimas kūdikiams labai naudingas – tai žingsnelis nepriklausomybės link. Ką svarbu apie jį žinoti?

Kokio amžiaus kūdikis jau gali pradėti žaisti savarankiškai?

Kūdikis kaip atskirą individą save identifikuoti gali sulaukęs ~ 8 mėn., tad tokio amžiaus kūdikius jau galima vis intensyviau pradėti skatinti žaisti vienumoje, mat tai padeda stiprinti tapatumo jausmą. 8 mėn. ir vyresni kūdikiai jau tikrai gali jaustis jaukiai ir patogiai žaisdami vieni.

Taip pat turėkite omenyje, kad kuo kūdikis vyresnis, tuo daugiau laiko jis galės pažaisti vienas. Trumpos gairės:

• 6 mėn. kūdikis vienas gali pažaisti apie 5 min.;
• 12 mėn. sulaukęs mažylis jau „ištemps“ ir 15 min.;
• 18 mėn. vaiko savarankiški žaidimai vidutiniškai trunka apie 15–20 min.;
• Dvimetis vaikas jau turėtų gebėti pažaisti ir apie 30 min.

Tiesa, daug ką lemia ir kūdikio / vaiko temperamentas: ramesni vaikai vieni žais ilgiau, aktyvesni, smalsesni – trumpiau.

Kuo yra svarbus ir naudingas savarankiškas kūdikio žaidimas?

Žaisdamas su tėvais, kūdikis įgyja daug svarbių socialinių įgūdžių – bendravimo, bendradarbiavimo, problemų sprendimo, stebėjimo ir atkartojimo, tačiau ne mažiau naudingas – ir savarankiškas jo žaidimas.

Kūdikis galės priimti sprendimus, tyrinėti pasaulį, bandyti nugalėti iššūkius, įgyti daugiau savarankiškumo, lavinti kūrybiškumą, žaisti pagal savo sugalvotą scenarijų, o ne tik, pavyzdžiui, dėti figūrėles į specialią rūšiuoklę ar badyti sudėlioti itin paprastą dėlionę. Tai padės jam labiau pasitikėti savo jėgomis.

Kaip kūdikį paskatinti žaisti savarankiškai?

Visų pirma turėkite omenyje, kad kūdikiai negali ilgam sutelkti dėmesio, tad net jei mažylis labai susidomėjęs, pavyzdžiui, veiklos centru, tikriausiai jis negalės dėmesio išlaikyti ilgiau nei 5–10 min. Tai natūralu.

Tačiau net ir tos kelios minutės – puiki pradžia, ypač jei per dieną tokių savarankiškos veiklos pertraukėlių darote bent kelias. Būdamas vienas, kūdikis po truputį mokosi užsiimti, pramogauti.

Keli būdai, kaip paskatinti kūdikio savarankišką žaidimą:

• Skirkite kūdikiui kokybiško laiko. Kūdikius auginantiems tėvams tikrai nėra lengva viską suspėti, tačiau vis tiek pasistenkite kūdikiui kasdien skirti kokybiško laiko. Veikla čia nėra itin svarbi: kartu vartykite ir skaitykite knygeles, konstruokite figūrėles iš kaladėlių ir t. t. Pakankamai dėmesio gavęs kūdikis kitu dienos metu, tikėtina, bus labiau linkęs pažaisti vienas pats.
• Keiskite žaidimų vietą. Jei kūdikis žaidė ant grindų svetainėje, mamos, nuėjusios į virtuvę ruošti pietų, čia pat gali pasisodinti ir kūdikį. Pavyzdžiui, apatinį virtuvinės spintelės stalčių galite paskirti kūdikio žaidimams: pridėkite čia kūdikiui saugių virtuvės įrankių, plastikinių dubenėlių ir kt.
• Tinkamai laikykite žaislus. Tėvai kūdikio žaislus dažnai laiko didelėje dėžėje, tad jie nėra aiškiai matomi, susimaišę. Geresnis sprendimas – įsigyti lentyną ir stambesnius žaislus sudėti į tiesiai į ją, smulkesnius – į dėžutes, o knygutes sustatyti.
• Žaislus rotuokite. Labai didelis žaislų kiekis ir įvairovė kūdikį gali gluminti, jam gali būti sunku savarankiškai išsirinkti vieną žaislą iš milžiniškos jų krūvos. Žaislų neturi būti daug: geriau atkreipkite dėmesį, kuriuos kūdikis renkasi dažniausia, ir sustatykite juos geriau pasiekiamoje vietoje. Šiuo metu rečiau naudojamus žaislus atidėkite ir paslėpkite. Praėjus kuriam laikui žaislus sukeiskite - pabodusius paslėpkite, o atidėtus ištraukite.
• Pamokykite kūdikį žaisti. Kūdikis gali nedrįsti žaisti vienas, nes nežino, ką su konkrečiu žaislu ar žaidimu reikia daryti. Tad parodykite, kaip viskas veikia: meskite grojantį kamuolį ant grindų, pademonstruokite, kaip konstruoti medinio traukinuko bėgius. Po to nueikite toliau, kad kūdikis galėtų pradėti žaisti savarankiškai.
• Kurį laiką atsitraukite. Kol kūdikis žaidžia, pasistenkite nesirodyti jo regėjimo lauke. Tai svarbu ugdant objekto pastovumo suvokimą: pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai dar negali suprasti, kad tai, ko jie nemato, vis tiek gali egzistuoti. Kūdikis pradės pratintis mintį, kad net kai išeinate, greitai sugrįšite. Po kelių minučių „dingimo“ grįžkite pas kūdikį ir žaiskite su juo, o kaskart vis ilgiau pasistenkite likti „už kadro“, ypač jei kūdikis dėl jūsų dingimo nė kiek nesijaudina.
• Savarankiškas žaidimas – įprotis. Kūdikiai mėgsta rutiną, todėl jei savarankišką žaidimą paversite dienotvarkės dalimi, mažylis žinos, ko tikėtis, savarankiškas žaidimas jam bus malonesnis, labiau priimtinas, įprastas.

Kodėl kūdikis visai nenori žaisti savarankiškai?

Nepuoselėkite iliuzijų, kad kūdikis savarankiškai žaisti išmoks per vieną dieną ar kad savarankiškas žaidimas užsitęs. Apsišarvuokite kantrybe ir girkite kūdikį net ir už nedidelius laimėjimus.

Neretai savarankišką žaidimą „išblaško“ prasidėjęs išsiskyrimo nerimas - jis savo piką pasiekia tarp 8-18 mėnesių, tačiau gali užsitęsti iki 2-ojo gimtadienio. Išsiskyrimo (arba atsiskyrimo) nerimas yra normali kūdikio raidos dalis, kuomet kūdikis negali nė akimirkos pabūti be mamos (ar kitų jam artimiausių suaugusiųjų).

Norą žaisti savankiškai gali sumažinti ir bet kokie kiti vaiko gyvenime vyksantys pokyčiai (pavyzdžiui, broliuko ar sesutės gimimas, persikraustymas, pykčiai šeimoje ir pan.), o taip pat ir suprastėjusi savijauta dėl ligos ar skausmingai dygstančių dantukų, dėl augimo šuolio juntamas didesnis alkis, dėl miego regreso pakitęs dienos režimas ir kt.