Ar naujagimiui reikia pirštinyčių?

Naujagimio kraitelyje, pirmųjų drabužėlių sąraše ilgą laiką buvo ir pirštinytės, kurias tėvai užmaudavo netrukus po gimimo. Pagrindinės priežastys – kad vaikelis aštriais nagais nesusibraižytų veido ir nešaltų jo rankos. Tačiau pastaraisiais metais rekomendacijos pakito. Dabar pirštinių mauti jau neberekomenduojama dėl to, kad iškart tobulėtų naujagimio lytėjimas ir būtų galima nedelsiant pastebėti pirštukų, nagų spalvos pokyčius. O ką dar svarbu žinoti apie pirštinių movimą naujagimiams?

Kuo išskirtinės naujagimių pirštinytės?

Naujagimių pirštinytės yra labai mažos, pritaikytos jų rankutėms, pasiūtos iš švelnių natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medvilnės, merinų vilnos ar kitų audinių. Jos gali būti su raišteliu arba elastine juostele, tačiau gali jų ir neturėti.

Tiesa, taip pat naujagimiams siuvami drabužėliai (marškinėliai, smėlinukai, šliaužtinukai ir pan.) ilgesniais užlenkiamais galais, tad juos turint nebereikia papildomai mauti pirštinyčių.

Pagrindinė jų funkcija – apsaugoti jautrią naujagimio odą nuo įbrėžimų, kurie atsiranda vaikeliui intensyviai mojuojant rankomis. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimių nagai yra itin aštrūs, greitai auga, o dėl ribotos rankų judesių kontrolės netyčia subraižomas veidas ar kitos jautrios kūno vietos.

Kodėl neberekomenduoja mauti pirštinyčių naujagimiams?

Rekomendacijos dėl pirštinyčių movimo pasikeitė, visų pirma, atsižvelgus į natūralią naujagimio raidą bei dėl kitų priežasčių: 

• Lytėjimas. Kol rega ir kiti naujagimio pojūčiai dar ne visiškai išsivystę, lytėjimas naujagimiui svarbus po truputį atrandant ir tyrinėjant supančią aplinką. Prisilietimais naujagimiai susipažįsta su tekstūromis, temperatūra, o tai skatina kognityvinę ir fizinę raidą.
• Smulkiosios motorikos raida. Ilgesnį laiką (t. y. mėnesį ar net kelis) maunamos pirštinės gali trukdyti kūdikiui laisvai judinti ir valdyti pirštukus, o tai būtina ne tik dėl lytėjimo pojūčio, bet ir dėl smulkiosios motorikos lavinimo. Jei kūdikis visą laiką mūvi pirštines, natūralu, kad gebėjimas tyrinėti pasaulį yra apribotas.
• Griebimo refleksas ir pincetinis griebimas. Vienas svarbiausių kūdikio refleksų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – griebimo refleksas, kai kūdikis į delniuką patekusius daiktus (pavyzdžiui, suaugusiojo pirštą) stipriai sugniaužia – mažylį netgi galima šiek tiek kilstelėti į viršų. Šis refleksas po truputį pradeda silpnėti apie antrąjį, o išnyksta apie ketvirtąjį kūdikio gyvenimo mėnesį. Tačiau jis, galima sakyti, pakloja pagrindus kitam svarbiam įgūdžiui – pincetiniam griebimui. Per dažnai maunamos pirštinytės gali trukdyti lavinti šiuos įgūdžius.
• Perkaitimas naujagimiams yra tiek pat pavojingas, kiek ir sušalimas. Perkaitimas yra vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos veiksnių. Jeigu tėvai nusprendžia mauti pirštinytes, perkaitimo prevencijai labai svarbu rinktis iš orui laidžių medžiagų pasiūtas pirštinytes, nemauti jų, jei vaikas aprengtas labai šiltai arba yra suvystomas. 
• Pirštukų ir nagų spalvos pokyčiai. Naujagimių pirštukai, nagai pagal pamėlti dėl kvėpavimo sutrikimų (pavyzdžiui, kvėpavimo apnėjos), širdies (pavyzdžiui, atviro arterinio latako (AAL) ir kraujotakos sutrikimų, deguonies trūkumo, sušalimo ir kt. Tad tėvams naudinga visuomet galėti matyti ir gebėti greitai įverinti pirštukų ir nagų spalvos pokyčius. 
• Menka pirštinyčių nauda. Daugelis medikų neberekomenduoja mauti pirštinyčių ir tiesiog dėl to, kad abejoja jų nauda. Laikomasi nuostatos, kad tinkamai kerpant kūdikių nagus jie neturėtų kelti problemų, o net jei kūdikis įsibrėžė veiduką jaudintis nereikėtų, nes laikantis pagrindinių higienos taisyklių, įbrėžimai greitai ir be jokių pasekmių užgis savaime. Tad pirštinytes siūloma mauti tik siekiant apsisaugoti nuo šalčio.

Dėl kokių priežasčių tėvai vis dėlto renkasi naujagimiams mauti pirštinytes?

Pirštinytės maunamos siekiant praktinės naudos ir suteikti mažyliui daugiau komforto. Dažniausiai tėvai nusprendžia mauti pirštinytes dėl šių priežasčių:

• Vos gimusiam naujagimiui kirpti nagų nerekomenduojama. Naujagimiai gimsta ilgais, aštriais nagais, tačiau ligoninėje dėl infekcijų rizikos jų kirpti nerekomenduojama, tad pirštinės apsaugo naujagimio veidą nuo įbrėžimų, atsirandančių naujagimiui spontaniškai, nevalingai judinant rankutes.
• Vėlesnė įbrėžimų prevencija. Naujagimių nagai – aštrūs, greitai auga, o vaikelio judesių kontrolė – dar labai ribota, tad naujagimis gali netyčia susibraižyti jautrią odą. 
• Oro temperatūros namuose pokyčiai. Pirštinės naujagimiui gali būti reikalingos priklausomai nuo sezono, aplinkos ir vaikelio aktyvumo. Pavyzdžiui, pirštines gali reikėti mauti šaltuoju metų laiku prieš nakties miegą, kai namuose yra vėsu. Dienos metu naujagimiai būna šiek tiek aktyvesni, todėl įprastai pirštinių nereikia.
• Odos ligos, bėrimai, vabzdžių įkandimai ir kt. Pasitaiko atvejų, kad išberiama ir naujagimių ar pirmųjų mėnesių kūdikių oda, vaikelį net ir naudojant visas apsaugos priemones gali sukąsti uodai ir pan. Ją liesdami, kasydamiesi, kūdikiai gali dar labiau pažeisti odą, paskatinti infekcijos plitimą, tad pirštinės gali apsaugoti nuo tolesnio odos sudirgimo. Pirštinytės gali apsaugoti rankas ir nuo sąlyčio su nešvarumais, mikrobais, kitais dirgikliais, kurie gali būti pernešami ant jautrios odos.
• Siekis išvengti piršto čiulpimo ar dažno lietimosi prie veido. Kai kurie tėvai pirštines naudoja tam, kad kūdikis atprastų čiulpti nykštį ar rankomis neliestų veido. Tiesa, toks kūdikių elgesys yra natūralus, tačiau tikima, kad pirštinės gali padėti atprasti nuo šių įpročių.

Iki kokio amžiaus naujagimiams galima mauti pirštinytes?

Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama rekomendacija mauti pirštinytes naujagimiams maksimaliai iki 2 sav. amžiaus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio raidą bei konkrečius poreikius.

Tačiau apskritai pirštinių galima nemauti visiškai: naujagimis dėl to jokios žalos nepatirs.