Dažniausios klaidos duodant vaistus vaikams

Jei kūdikis ar vaikas susirgo ir vien gydymas skysčiais ar daugiau ilsintis nėra veiksmingas, natūralu, kad gali prireikti vartoti vaistus. Vaistų vartojimo ir dozavimo klaidos - kur kas dažnesnės, nei manome. Kaip jų išvengti jų gydant kūdikius ir vaikus?

Netinkama vaistų dozė

Dažniausiai vaikams netinkamai dozuojami vaistai nuo karščiavimo ir skausmo, t.y. ibuprofenas arba paracetamolis. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikui nekrenta (arba net toliau kyla) pakilusi temperatūra yra netinkamas vaistų nuo karščiavimo dozavimas. Tuo pačiu, tai ir viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kviečia greitąją pagalbą arba vyksta į ligoninės priėmimo skyrių.

Vaistų dozę vaikui verčiau paskaičiuoti individualiai, pagal svorį, o ne remtis dozavimo pagal amžių lentelėmis - juk vienodo amžiaus vaikų svoris gali ženkliai skirtis.

Per didelė vaistų paros dozė

Svarbu atsižvelgti ir apskaičiuoti ne tik vienkartinę vaistų dozę, bet ir atsižvelgti į maksimalią leidžiamą paros dozę.

Kaskart, kai vaikui duosite vaistų, pasižymėkite tai: bus lengviau atsekti, kada pradėjote ir baigėte vartoti vaistus, nesusipainiosite, jei sergantį mažylį prižiūri daugiau žmonių.

Aspirinas ir kiti vaistai, kurių sudėtyje yra salicilatų

Gydytojai jau daug metų tėvus įspėja vaikams neduoti aspirino, nes didėja Rėjaus sindromo - retos, bet labai sunkios, smegenis ir kepenis pažeidžiančios ligos - rizika.

Ir nors didžioji dalis tyrimų yra susiję konkrečiai su aspirino vartojimu, vaikams nerekomenduojama duoti jokių vaistų, kurių sudėtyje yra bet kokios formos salicilatų, todėl visuomet atidžiai perskaitykite vaistų sudėtinių dalių sąrašą ir informacinį lapelį. Salicilatai yra skausmui malšinti ir uždegimams gydyti skirti vaistai.

Per anksti nutrauktas antibiotikų vartojimas

Būtina suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei atrodo, kad vaikelis jau sveikas. Nustojus vartoti antibiotikus viduryje kurso didelė tikimybė, kad bakterijos vėl pradės sparčiau daugintis. Tokiu atveju, tikėtina, liga atsinaujins, vaikui vėl prireiks vartoti antibiotikus - šį kartą stipresnius.

Pakartotinė dozė vaikui išvėmus vaistus ar viduriuojant

Gydytojui paskyrus ar vaistinėje perkant vaistus būtinai pasitarkite dėl pakartotinės dozės davimo, jei vaikas vemia ir/arba viduriuoja.

Daugelis vaistų veikia pakankamai greitai, tad dažnai pakartotinės dozės prireikia tik jei vaikas apsivėmė/pasituštino iškart po vaistų davimo.

Pavyzdžiui, dažniausiai vaikams duodamus antipiretikus (vaistus nuo temperatūros) reikėtų duoti pakartotinai ir tokią pačią dozę, jei vaikas apsivėmė (jei buvo duotas sirupas) arba pasituštino (jei buvo naudota žvakutė) per 15 min. nuo vaisto davimo. Jeigu nuo vaistų suvartojimo praėjo daugiau nei 15 min., jie turėtų suveikti, tad laukite ir papildomos vaistų dozės neduokite.

Vaistų davimas dehidratavusiam vaikui

Svarbu žinoti, kad esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja jų pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt.

Tad vaikui susirgus svarbu ne tik duoti vaistų, bet užtikrinti, kad sergantis vaikas gertų daug skysčių (ypač jei vaiko liga gali lemti dehidrataciją, pavyzdžiui, jei vaikas karščiuoja, vemia, viduriuoja, nenoriai geria ir valgo dėl bėrimų bunoje ir pan.).

Vaikams netinkami vaistai

Itin svarbu, kad vaistai būtų tinkami vaikui ne tik pagal jo būklę, bet ir atsižvelgus į jo amžių - kuo kūdikis mažesnis, tuo atsargiau reikėtų vaistus ir tuo didesnė būtinybė pasitarti su gydytoju.

Visada naudokite kūdikiams ir atitinkamo amžiaus vaikams skirtas vaistų formas, t. y. niekada jiems neduokite vyresniems vaikams ar suaugusiesiems skirtų vaistų. Klaidinga manyti, kad vaikui galima duoti mažesnę įprasto vaisto dozę. Tokie vaistai gali ne tik skirtingai veikti, bet ir sukelti rimtų šalutinių poveikių.

Itin svarbu dėmesingai pasirinkti vaistus naujagimiui. Prisiminkite, kad bet kokie vaistai naujagimiui - tik paskyrus gydytojui. Kūdikiui iki 2 mėnesių amžiaus niekada neduokite jokių vaistų, net ir nereceptinių, jei jų nepaskyrė gydytojas.

Pasibaigusio galiojimo arba netinkamai laikytų vaistų vartojimas

Jei vaikas pakartotinai susirgo ir namuose turite vaistų, būtinai įsitikinkite, kad jie tebegalioja. Jeigu jų galiojimas nėra pasibaigęs, atsižvelkite į tai, ar jie buvo tinkamai laikomi. Dažna klaida yra vaistų laikymas vonios kambario spintelėje: čia jų veiksmingumą gali sumažinti tvyranti drėgmė.

Pasibaigusio galiojimo arba netinkamai laikytų vaistų povekis gali būti silpnesnis. Laikui bėgant galėjo pakisti vaisto cheminė sudėtis, tad jie gali ne gydyti, bet pakenkti.

Vaistų vadinimas klaidinančiais pavadinimais

Nevadinkite vaistų klaidinančiais pavadinimais, nesusiekite su skanėstais ar saldainiais (nors tai ir padeda vaikui lengviau sugirdyti vaistus). Vitaminai ir tabletės vaikui ir taip gali atrodyti kaip saldainiukai, o toks įvardijimas gali tik dar labiau padidinti painiavą ir suklaidinti vaiką.

Vaistų girdymas per prievartą

Girdant vaistus per prievartą vaikas gali juos išspjauti ir teks duoti pakartotinę dozę. Vaikas gali išspjauti tik dalį vaistų ir bus neįmanoma tiksliai apsaičiuoti tikslią reikiamų vaistų dozę.

Per prievartą girdant vaistus atsiranda ir rizika, kad mažylis užsprings. Tam, kad mažylis neužspringtų, nespauskite jo skruostų, nelaikykite užspaudę nosies šnervių, o duodami vaistų neatloškite galvos.

Kūdikį tvirtai pasodinkite arba atremkite. Jei kūdikis jau sėdi, vaistus lašinkite jam esant šioje padėtyje, o jei vaikelis dar nesėdi, tuomet pusiau gulinčiam mažyliui vaistų lašintuvą nukreipkite į vidinį skruostą, o ne gomurio link, vaikelį šiek tiek prilaikykite, kad jis neužspringtų.

Kūdikių ir vaikų gydymas vaistažolėmis

Savo nuožiūra neduokite vaikams vaistažolių (įskaitant skirtas palengvinti pilvuko dieglius, dujų kaupimąsi ar dantų dygimą). Jų poveikis gali būti kaip ir kitų vaistų, o tyrimų kol kas - labai mažai.