TVDuona kūdikių ir vaikų mityboje
Mažojo bedančio burnytėje atsidūręs duonos kriaukšlelis ar skylėtas riestainis tampa skaniausiu pyragu – tokiu, kad net žiūrint gardu palieka... Tik ar ne per anksti dar metukų neturinčiam pypliui siūlyti duonos gaminių?
Specialistai tikina, kad visai ne per anksti. Juk dar mūsų prosenelės, norėdamos nuraminti kūdikį, pasiūlydavo jam įvyniotą į marlę duonos kriaukšlę. Duonos gaminiai gali būti prilyginami grūdų košei. Todėl pradėjusiam ragauti rimtesnio maisto mažyliui galima duoti pagraužti (bet ne prikimšti pilnus skruostus) juodos duonos, o nuo maždaug dešimto mėnesio – ir baltos duonos gaminių. Tik atkreipkite dėmesį į gaminio etiketę. Žiūrėkite, kad duonoje būtų kuo mažiau maisto priedų, žymimų E raidėmis, nes tikrai įmanoma duoną iškepti ir be jų.
Lenkiame pirštus duonos naudai
Visiems žinoma tiesa – duona, kaip ir kiti grūdų produktai (riestainiai, bandelės), sudaro didžiąją sveikos mitybos piramidės dalį. O tai reiškia, kad šių produktų turėtų būti suvartojama daugiausiai, nes valgyti juos labai sveika ir naudinga.
Pagrindinis duonos komponentas – angliavandeniai. Jie sudaro nuo 40 iki 50 proc. visų maistinių medžiagų. Todėl duonos gaminiai suteikia organizmui energijos.
Duona – puikus baltymų šaltinis. Šimte gramų duonos, priklausomai nuo jos rūšies, yra nuo 5 iki 10 gramų baltymų.
Duonoje yra ląstelienos, t.y. maistinių skaidulų. Iš kitų maisto produktų jų žmogaus organizmas beveik nepasisavina, tačiau jos turi didelės įtakos maisto virškinimui – maistas geriau keliauja virškinimo sistema, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą, t.y. sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis iš organizmo. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra iki 2 proc., kvietinėje duonoje iš antros rūšies miltų – tik 0,4 proc. Tuo tarpu ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc. Maistinės skaidulos – puikus maistas žarnyne gyvenančioms bakterijoms, kurios svarbios imunitetui ir bendrai savijautai.
Duonoje gausu vitaminų (B1 ir B2) bei mikroelementų (kalio, natrio, chloro ir fosforo). Beje, kuo geriau nuvalyti grūdai, t.y. aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau lieka vitaminų ir makroelementų. Mat jų daugiausiai yra grūdo apvalkale. Optimaliausiai vitaminai subalansuoti rupaus malimo miltuose.
! Svarbu. Jei pasirodė net ir nedidelis pelėsis, šio produkto, jeigu pelėsį ir nukrapštysite, valgyti jau nebegalima. Pelėsis – tai ženklas, kad visa duona, o ne tik ta jos dalis, jau sugedusi. Žinoma, dėl to vaikutis tikrai liks gyvas, bet mažas pilvukas gali imti ir supykti.
Juoda duona lyderiauja, bet nelaimi
Mažam skrandukui, kaip, beje, ir dideliam skrandžiui, labiausiai tinka rupaus malimo duona. Ruginė juoda duona dėl joje esančio didesnio kiekio vitaminų, mikroelementų ir maistinės ląstelienos vertingesnė už kvietinę. Tuo tarpu balta duona bei jos gaminiai kepami iš baltų labai smulkaus malimo miltų. Taip pat dedama ir antioksidantų, dėl kurių šiuos gaminius galima vartoti ilgiau, rūgštingumą reguliuojančių bei aromatizuojamųjų medžiagų.
Todėl nenuostabu, kad mažieji baltą duoną ar jos gaminius mėgsta labiau nei juodą duoną. Ir nors batonai, bandelės bei riestainiai turi daug angliavandenių, vitaminų ir mineralų, maistinės ląstelienos juose išties mažai. Tačiau kalbant apie vaikus, tai nėra trūkumas – greičiau pranašumas. Mat mažiesiems dėl didelio maistinių skaidulų kiekio gali sutrikti virškinimas, sunkiau pasisavinamos kai kurios vaikams ypač svarbios medžiagos, pavyzdžiui, geležis. Dėl mažesnio kiekio skaidulų balta duona lengviau virškinama, todėl ji puikiai tinka mažyliui susukus pilvuką ir nutūpus ant puodo, vaikams, kurių nesveikas skrandukas, vargina rėmuo. Todėl tikrai neapsiriksite mažajam pipirui pasiūlydami rupaus malimo baltos duonos, riestainių ar džiūvėsėlių. Pastarieji dar ir puikus bedygstančių dantukų pagalbininkas – užkandžiaudamas mažasis bedantis kartu pasikasys niežtinčias dantenas. Na, bet jeigu vaikučiui užkietėjo viduriai, elkitės priešingai, pasiūlydami mažajam ligoniukui juodos, dar geriau – rupaus malimo duonos, nes ji dėl maistinių skaidulų gausybės laisvina vidurius.
O su priedais skanesnė...
Vis daugiau gamintojų siūlo duonos ir su įvairiais priedais, kurie išties pagerina skonį. Vienų gaminiai – su grūdais, kitų – su saulėgrąžų, sezamų ar moliūgų sėklomis, trečių – su džiovintais vaisiais, dar kitų duona praturtina karotenu ar jūros kopūstais. Visi šie natūralūs priedai nėra priežastis neduoti mažyliui šios duonos, nebent jis yra alergiškas kažkuriam priedui. Kas kita, kai priedai nenatūralūs, pavyzdžiui, duonoje yra daug įvairių kvapiųjų medžiagų. Vengti reikėtų ir duonos su riešutais.
Plutelė dar ir sveika
Nebijokite, jei mažasis valgytojas labiau norės duonos plutelės, o ne minkštimo. Jei ji nėra labai smarkiai apdegusi, tai net ir sveikiau – mažesnis pavojus, kad vaikas pasprings, be to, duonos plutoje yra nemažai dekstrinų, kurie, būdami "ilgai grojantys" angliavandeniai, ilgiau ir sunkiau skaidomi žarnyne bei ilgiau sukelia sotumo jausmą. Be to, duonos plutoje esantys dekstrinai saugo ją nuo sužiedėjimo.
Tik šiukštu negalima bent jau iki mažojo valgytojo trečiojo gimtadienio siūlyti jam keptos duonos, nesvarbu, ji bus juoda ar balta, rupaus malimo miltų ar ne. Kepta duona – tikrai ne vaikų maistas, nes ji ir sunkiai virškinama, ir pernelyg riebi.
Mažyliui netinka ir šilta, šviežiai iškepta duonytė – nesvarbu, balta ar juoda. Kad ir kokia skani ji būtų, verčiau atsisakykite, antraip galite prisidaryti bėdos – tai kenkia virškinimui, nes pažeidžiama skrandžio gleivinė.
