DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės) (136)

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 2 mėnesių kūdikius rekomenduojama paskiepyti pirmąja DTaP vakcinos doze, įprastai esančia viename vaistiniame preparate kartu su skiepais nuo poliomielito (IPV) ir skiepais nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (Hib).

Kada skiepijama DTaP vakcina?

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje vaikai skiepijami trimis DTaP vakcinos dozėmis sulaukę 2, 4 ir 6 mėnesių.

Pakartotinai skiepijami 18 mėnesių, o vėliau 6-7 metų vaikai.

Imunitetas nėra ilgalaikis. Pasiskiepijus (o taip pat ir persirgus) imuninetas nuo kokliušo išlieka iki 10 metų. Suaugusiems rekomenduojama vieną kartą pasiskiepyti sustiprinančia vakcina nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap).

Suaugusiems rekomenduojama kas 10 metų pasiskiepyti vakcina nuo difterijos ir stabligės (Td). Pasiskiepijus imunitetas susidaro 5-10 metų. Persirgus difterija imunitetas gali nesusidaryti, o persirgus stablige imunitetas nesusidaro niekada, todėl medikai ir visuomenės sveikatos specialistai primena revakcinuotis.

DTaP vakcinos

Skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės yra kelių vaistinių preparatų sudėtyje.

Pirminei 2 mėnesių vaikų imunizacijai Lietuvoje naudojamas vaistinis preparatas „Pentaxim“, kurio sudėtyje yra vakcinos nuo difterijos, stabligės, kokliušo, taip pat poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.

Pakartotinei 6-7-erių metų vaikų revakcinacijai naudojamas preparatas „Tetraxim“, kurio sudėtyje be vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat yra vakcina nuo poliomielito. 

Vakcinos „Boostrix“ ir „Adacel“ įprastai naudojamos pakartotinei suaugusiųjų imunizacijai arba esant potencialiai rizikai užsikrėsti stablige (pvz., labai stipriai susižeidus ar įkandus gyvūnui).

Kokios reakcijos tikėtis po DTaP skiepo?

Po šio skiepo, kaip po kitų injekcijų, vaikas gali būti irzlesnis (pasireiškia apie 15% paskiepytųjų „Pentaxim“ vakcina), injekcijos vieta gali parausti (apie 11%) ir sukietėti (apie 15%). Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai pasireiškia per 48 val. ir gali tęstis 48-72 val. Jie po truputį išnyksta savaime, jokio gydymo taikyti nereikia.

Rečiau pastebimas didesnis mieguistumas, apetito stoka, virškinimo sutrikimai (viduriavimas, vėmimas), karščiavimas.

Itin retai, fiksuojant tik pavienius atvejus, pasireiškia febriliniai ar nefebriliniai traukuliai, hipotonijos ir sumažėjusios reakcijos į dirgiklius, bėrimai, eritrema, dilgėlinė, labai dideli patinimai injekcijos vietoje, stiprios ir staigios alerginės reakcijos.

Pilną šalutinių poveikių sąrašą galite rasti informaciniame „Pentaxim“ skiepo lapelyje.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Skiepyti ar neskiepyti DTaP vakcina?

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad skiepai yra efektyviausia šiandien prieinama ligų prevencijos, jų komplikacijų ir epidemijų valdymo priemonė, tačiau sprendimą skiepyti ar ne priima tėvai.

Trys ligos nuo kurių apsaugo DTaP vakcina – kokliušas, difterija, stabligė – yra ūmios ir pavojingos (ypač kūdikiams), tad pasirinkus neskiepyti, svarbu mokėti kuo greičiau atpažinti jų simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu žinoti, kaip užsikrečiama šiomis ligomis ir esant susirgimo rizikai kreiptis į gydytoją.

• Kokliušu ir difterija užsikrečiama oro lašiniu būdu, t.y. nuo sergančio žmogaus, kuomet šis kalba, kosti, čiaudi.
• Stablige užsikrečiama, kuomet ligos sukėlėjų patenka į žaizdą. Pavojingos gilios žaizdos (ypač, jeigu jos užterštos dirvožemiu), dideli nudegimai, gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai. Retkarčiais stablige užsikrečiama po sunkesnio galūnių nušalimo.

Kodėl iškart skiepijama nuo didelio skaičiaus ligų?

Egzistuoja skirtingo tipo vakcinos, apsaugančios nuo vienos arba kelių ligų.

• Monovalentė arba vienvalentė vakcina apsaugo nuo vienos ligos vienos „rūšies“ sukėlėjų. Pavyzdžiui, vakcina nuo tymų, esanti vaistiniame preparate „Priorix“, apsaugo nuo Schwarz padermės viruso.
• Polivalentė arba daugiavalentė vakcina apsaugo nuo vienos ligos kelių „rūšių“ sukėlėjų. Pavyzdžiui, vakcina nuo poliomielito, esanti vaistiniame preparate „Pentaxim“, apsaugo nuo 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo tipo poliovirusų.

Dauguma šiuolaikinių monovalenčių arba polivalenčių vakcinų yra „sudėtos“ į vieną preparatą - kombinuotą vakciną. Kombinuotos vakcinos yra vaistiniai preparatai, kuriuos naudojant vienu kartu įskiepijamos kelios vakcinos, apsaugančios nuo skirtingų ligų. Pavyzdžiui, „Pentaxim“ vakcina apsaugo nuo penkių ligų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.

Kombinuotos vakcinos suteikia tokią pačią efektyvią apsaugą, kaip ir kitos. Kombinuotų vakcinų poreikis atsirado, kuomet imta skiepyti nuo didelio skaičiaus ligų. Jos kuriamos tam, kad pavyktų sumažinti apsilankymų pas gydytoją ir dūrių skaičių. Šios vakcinos taip pat sumažina medicinos personalo, transportavimo, sandėliavimo kaštus (nors jų kūrimas yra gerokai brangesnis ir ilgesnis).

Pavyzdžiui, laikantis Lietuvos profilaktinių vaikų skiepijimų kalendoriaus vaikai iki 7 mėnesių amžiaus yra paskiepijami, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo ir gydytojų rekomendacijų, iki 14 kartų. Jeigu laikytumėmės identiško plano, tačiau nenaudotume kombinuotų vakcinų, vaikus reikėtų skiepyti 26 kartus.

Kombinuotų vakcinų prisibijoma dėl didesnių ir rimtesnių ar sunkiau nustatomų šalutinių poveikių arba mažesnio jų veiksmingumo. Prieš pasiekiant vartotoją, tikrinamas tiek kiekvienas kombinuotos vakcinos komponentas atskirai, tiek ir jų poveikis organizmui po vienos injekcijos.

Dažnai pastebima, kad dūrio vieta po paskiepijimo kombinuota vakcina patinsta labiau, yra skausmingesnė, tad vaikas gali būti irzlesnis, prasčiau miegoti, atsisakyti valgyti ir pan. Kita vertus, jeigu vaikas būtų skiepijamas nuo kiekvienos ligos atskirai, dūrio vietos galbūt būtų mažiau skausmingos, tačiau jų būtų gerokai daugiau.

Kartais šie spėjimai visai nepagrįsti, pavyzdžiui, pastebėta, kad šalutiniai kombinuotos DTaP vakcinos (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės) poveikiai yra mažesni, nei įskiepijant kiekvieną komponentą atskirai.

Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje pastebėtas didesnis paskiepytų vaikų sergamumas B tipo Haemophilus influenzae infekcija, siejamas su nepakankamai efektyviai veikiančiu kombinuotu kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepu.