Kaip sudrausminti kūdikį? (20)

Maždaug 8-9 mėnesių amžiaus kūdikiai ima suprasti draudimų ir žodelio „ne“ prasmę, tačiau švelniai drausminti, koreguoti vaiko elgesį ir jį mokyti tikrai galima anksčiau.

Ar reikia drausminti kūdikį?

Trumpas atsakymas į šį klausimą yra taip, kūdikius reikėtų drausminti ir mokyti, visų pirma, saugaus, o taip pat ir gražaus elgesio taisyklių. Žinoma, labai svarbu atsižvelgti į mažylio amžių ir pasirinkti drausminimo priemones, kurias vaikas geba suvokti.

Pavyzdžiui, 3-4 mėnesių kūdikiai ima itin aktyviai viską kišti į burnytę, tačiau tokio amžiaus kūdikiui tikrai nepavyks išaiškinti, kodėl galima čiaumoti kramtuką, tačiau sagų į burną geriau nesikišti. Tad tėvams svarbu pašalinti pavojus iš mažiausiųjų aplinkos ir nukreipti jų susidomėjimą saugia kryptimi.

Vyresni kūdikiai jau ima vis labiau reaguoti į tėvų sakomus žodžius, pradeda suvokti jų prasmę, atskiria įvairias suaugusiųjų emocijas, susipažįsta su priežasties ir pasekmės sąvoka. Kūdikiui augant išlieka būtinybė rūpintis saugia aplinka ir be žodžių koreguoti vaiko elgesį (pavyzdžiui, paimti sagas ir vietoje jų paduoti kramtuką), tačiau su kūdikiu galima vis sėkmingiau susikalbėti.

Kada kūdikis pradeda suprasti žodį „ne“?

Tikėtina, kad 4 mėnesių ar net mažesnis mažylis sureaguos į griežčiau ištartą „ne“, tačiau tai nereiškia, kad kūdikis suvokia šio žodžio prasmę.

Kiekvienas kūdikis ir jo raida yra unikali, tačiau specialistų teigimu, maždaug 8-9 mėnesių kūdikiai jau gali suprasti žodžio „ne“ reikšmę, t.y. tokio amžiaus kūdikiui svarbu žodžiais (tiesa, kuo paprastesniais) paaiškinti, kodėl kažko daryti negalima.

Kaip sudrausminti kūdikį, kad jis suprastų ir klausytų?

Drausminant kūdikį ir jau paaugusį vaiką svarbu, kad jis būtų pajėgus suvokti draudimo prasmę. Tačiau nepersistenkite su draudimais – jie gali numarinti mažylio norą mokytis, nes nuolatiniai draudimai gali sudaryti įspūdį, kad jis „blogas“ ir sumažinti jo pasitikėjimą savo jėgomis.

Vienas iš būdų išvengti bereikalingų draudimų – pasistengti, kad mažyliui būtų kuo mažiau galimybių pakliūti į bėdą. Pasirūpinkite, kad namuose jam būtų saugu ir tau nereikėtų kiekviename žingsnyje sakyti „ne!“, sukurkite tokią aplinką, kurioje jis galėtų ramiai žaisti. Jei dažnai kartosite „ne!“, mažylis gali pasidaryti nebejautrus šiam žodžiui ir visai nustoti kreipti į jį dėmesį.

Kai norite įspėti jį ko nors nedaryti, kalbėkite paprastai ir tiksliai nusakykite draudimo ar įspėjimo esmę: „Karšta!“, „Pavojinga!“, „Bus popa“. Pasakykite tai ne gąsdindami, bet griežtai, kad iš jūsų balso tono mažylis geriau suprastų šių žodžių prasmę.

Kai tik įmanoma, pasistenkite nukreipti jo dėmesį į tinkamesnius dalykus.

Būkite pasiruošę tam, kad mažylis anaiptol ne iš karto paklausys kokio nors draudimo (ir tai gali varyti iš proto). Tokiomis akimirkomis prisiminkite, kad nuoseklumas yra geriausias mokytojas, o kūdikiai mokosi kartodami.

Dar geresnių rezultatų pasieksite ne vien drausdami, bet ir įvesdami aiškias taisykles, mokydami vaiką jų laikytis ir kuo anksčiau savarankiškai priimti teisingus sprendimus.

Iki 3-4 mėn. pasirūpinkite saugia aplinka

Mažylių iki maždaug 3-4 mėn. nereikėtų drausminti ar auklėti, nes tokio amžiaus kūdikis dar nėra pajėgus to suprasti ir koreguoti savo elgesio. Pačių mažiausiųjų tėvams svarbu pasirūpinti saugia kūdikio aplinka.

Dažniausiai tokio amžiaus kūdikiai patiria traumas nukritę. Pavyzdžiui, kuomet, atrodytų, dar vartytis nemokantis kūdikis ima ir apsiverčia bei nusiridena nuo lovos krašto ar vystymo stalo. Kūdikiui augant ir sugebant vis geriau koordinuoti rankų judesius, padidėja užspringimo ir apsinuodijimo tikimybė, nes mažylis ima viską kištis į burną. Tad tėvams svarbu pasirūpinti saugia kūdikio aplinka, nepalikti kūdikio vieno ant aukštesnių paviršių, o smulkius ir kūdikiui nesaugius daiktus laikyti ten, kur vaikas jų niekaip negalėtų pasiekti.

Tėvams taip pat labai svarbu kurti stiprų tarpusavio ryšį, atliepti kūdikio poreikius ir užtikrinti saugaus prieraišumo jausmo susiformavimą, nes tai taps stipriu sėkmingo auklėjimo pagrindu ateityje.

4-9 mėn. raginkite užsiimti saugia veikla

Paaugę kūdikiai geba vis geriau suprasti tėvų sakomų žodžių prasmę bei ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają, tačiau jų noras tyrinėti dažniausiai yra stipresnis už norą klausyti tėvų.

Būtinybė pasirūpinti saugia vaiko aplinka išlieka labai aktuali, o kūdikiui pradėjus ropoti, stotis ir eiti bei gebant atlikti vis daugiau veiksmų rankytėmis, teks dar kartą įdėmiai įvertinti galimus pavojus namuose.

Tėvams taip pat labai svarbu ne tiesiog drausti kūdikiui susipažinti su pasauliu, o nukreipti tyrinėjimą saugia linkme ir pasiūlyti tinkamas alternatyvas. Pavyzdžiui, jei virtuvinės spintelės kūdikį domina labiau nei jo žaisliukai, „atiduokite“ jam bent vieną spintelę ar stalčių. Palikite jį atvirą ir prieinamą kūdikiui ir ten sudėkite nepavojingus daiktus: šaukštus, keptuves, puodus, kepimo formas...

Nuo 10 mėn. įveskite aiškias taisykles

10 mėn. ir vyresnis kūdikis ima vis labiau reaguoti į drausminimą. Kūdikis jau geba suprasti, kas jam yra sakoma, stengiasi nudžiuginti tėvus ir jau turi gyvenimiškos patirties, įrodančios, kad tėvų paklausyti verta (pavyzdžiui, kūdikis jau gali prisiminti atvejus, kuomet tėvai sakė, kad „bus popa“ ir jų nepaklausius būtent taip ir nutiko).

Tėvams svarbu ir toliau saugoti vaiką nuo aplinkos pavojų, nukreipti jo veiksmus saugia kryptimi, o taip pat įvesti kūdikiui aiškias taisykles ir kalbėti kūdikiui suprantama kalba.

Pradedant taikyti taisykles labai svarbus yra nuoseklumas, t.y. kūdikis turi suprasti, kad taisyklės niekuomet nesikeičia ir jų laužymas visada reiškia tas pačias pasekmes. Pavyzdžiui, jeigu kūdikiui neleidžiate žaisti ant koridoriaus kilimėlio, o jis ir vėl ten skuba kilnoti purvinų batų, veiksmų seka visuomet turėtų būti ta pati: draudimas „Ne, čia nežaidžiame“, paaiškinimas „čia nešvaru“, alternatyvos pasiūlymas „žaiskime kambaryje“ ir pasekmė - kūdikio išnešimas į kambarį, koridoriaus durų uždarymas.

Kalbantis su kūdikiu svarbu, kad jis jus tikrai išgirtų ir suprastų, tad atitraukite jį nuo veiklos, pasilenkite prie jo ir kalbėkite labai paprastais žodžiais: „Ne, negalima“, „Karšta!“, „Pavojinga!“, „Bus popa“. Tuo pačiu itin naudinga iškart pasiūlyti alternatyvų, saugų elgesį: „Ne, negalima pešti katei kailio, reikia glostyti“, „Karšta, pavojinga! Žvakės nelieskime, užpūskime iš toli“, „Peilis - popa, imk medinį šaukštą“.

Drausminant vaiką ir patiems svarbu išlaikyti drausmę, t.y. elgtis ramiai, nerodyti labai didelių emocijų, nepykti, nesibarti, o taip pat ir nesijuokti, nes kūdikį gali sudominti „stipri“ tėvų reakcija ir jis gali bandyti ją ir vėl iššaukti.