Kūdikių ir vaikų žarnyno disbakteriozė

StoryTime Studio | Shuttterstock.com

Sutrikus kūdikio ar vaiko virškinimui, tėvams kyla pačių įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, kokie klinikiniai požymiai rodo, kad prasidėjo disbakteriozė? Kaip ji diagnozuojama? Ką daryti, jei kūdikis iš tiesų susirgo? Kaip maitinti sergantį vaiką?

Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Disbakteriozė gali daryti neigiamą poveikį virškinimui, imunitetui ir visai bendrai savijautai.

Žarnyno disbakteriozė – kas tai?

Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas – taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. t.

Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Tai patologinė būklė, tiek vaikams, tiek suaugusiems išsivystanti tik kaip pasekmė.

Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos – įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte – disbalansą. Tai reiškia, kad vietoje naudingų (gerųjų) bakterijų ėmė vyrauti kenksmingos bakterijos, grybeliai ir kiti patogenai.

Sveikame žarnyne kenksmingų mikroorganizmų kiekis yra stabiliai nedidelis, tačiau dėl įvairių priežasčių šis santykis neretai pakinta.

Dažniausios kūdikių ir vaikų žarnyno disbakteriozės priežastys

Disbakteriozės išsivystymą gali nulemti keli veiksniai:

Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai. Mikrobiotos sudėtį nulemia net ir gimdymo būdas (šiuo atžvilgiu palankesnis natūralus gimdymas, o ne cezario pjūvio operacija), maitinimo būdas (palankesnis žindymas, o ne maitinimas pieno mišiniu) ir kt.
Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas. Antibiotikai, nors ir būtini gydant bakterines infekcijas, gali sutrikdyti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, išnaikindami tiek patogenines, tiek ir gerąsias bakterijas.
Mityba. Žarnyno mikrobiotos sudėtį gali koreguoti ir netinkami mitybos įpročiai, pavyzdžiui, per gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis cukraus kiekis, nepakankamas skaidulų kiekis kasdieniame racione ir kt.
Persirgtos ligos. Pavyzdžiui, žarnyno infekcija užsikrėtęs vaikas gana greitai pasveiksta, tačiau jo žarnyno mikroflora yra pažeidžiama ilgesniam laikui.
Aplinkos veiksniai. Žarnyno mikrobiotos sudėčiai ir funkcionavimui įtakos taip pat gali turėti ir aplinkos veiksniai, įskaitant teršalų, toksinų ir streso poveikį.

Kūdikių ir vaikų žarnyno disbakteriozės simptomai

Ir kūdikiams, ir vaikams gali pasireikšti įvairūs disbakteriozės simptomai, pavyzdžiui:

Virškinimo problemos – pilvo skausmas, pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimasis, gleivės išmatose.
Imuniteto sutrikimai (disfunkcija). Žarnyno disbakteriozė gali sutrikdyti imuninę funkciją, todėl padidėja jautrumas infekcijoms, alergijoms, didėja tikimybė susirgti autoimuninėmis ligomis.
Sumažėję ūgio ir svorio augimo tempai.
Elgesio ir neurologiniai sutrikimai. Kai kuriems kūdikiams ir vaikams, kuriems pasireiškė žarnyno disbakteriozė, gali vystytis elgesio problemos, nerimas, verksmingumas, nuotaikos sutrikimai ar pasireikšti neurologinės būklės, pavyzdžiui, vadinamasis smegenų rūkas, prasta dėmesio koncentracija.
Odos ligos. Kai kuriems kūdikiams ir vaikams dėl disbakteriozės gali pasireikšti egzema, odos bėrimai.

Kaip diagnozuojama disbakteriozė?

Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas – bakteriologiniai išmatų tyrimai. Gydytojai nustato išmatų mikroflorą, o ji atspindi žarnyno mikrobų sudėtį.

Tačiau dažnai disbakteriozę nesunkiai galima diagnozuoti ir įvertinus simptomus bei anamnezę.

Kūdikių ir vaikų žarnyno disbakteriozės gydymo būdai

Visų pirma reikia pašalinti priežastis, paskatinusias disbakteriozės atsiradimą, tuomet individualiai pasirinkti gydymą ir tinkamą mitybą (ypač patiems mažiausiems):

Probiotikai. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Dažniausiai kūdikiams ir vaikams skiriamos laktobakterijos ir bifidobakterijos.
Prebiotiokai. Prebiotinės skaidulos, esančios vaisiuose, daržovėse ir nesmulkintuose grūduose, tarnauja kaip „kuras“ naudingoms žarnyno bakterijoms, skatina jų augimą, aktyvumą.
Tinkama mityba. Kūdikiams ir vaikams skiriama dieta, kurioje gausu, skaidulų, vaisių, daržovių ir fermentuotų produktų, palaikančių sveiką žarnyno mikrobiotą.
Kuo retesnis antibiotikų vartojimas. Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y. įsitikinę, kad ligą sukėlė bakterija, o ne virusas (tam pasitarnauja CRB tyrimas).
Kūdikių ir vaikų patiriamo streso mažinimas. Stresą sumažinti padės kūdikių masažas, visavertis miegas ir kiti panašūs metodai.

Ar kūdikiams ir vaikams būtina vartoti probiotikus ir prebiotikus?

Esant būtinybei patartina vartoti probiotikus ir prebiotikus, kurie padeda atsistatyti normaliai žarnyno mikroflorai.

Probiotikus ir prebiotikus patariama vartoti kūdikiams ir vaikams, kurie:

Neseniai vartojo ar tebevartoja antibiotikus (tokiu atveju gerąsias bakterijas rekomenduojama vartoti skirtingu laiku nei antibiotikus, pvz., jeigu antibiotikus vartojame ryte ir vakare, tuomet gerąsias bakterijas reikėtų vartoti per pietus);
Serga arba neseniai persirgo ūminėmis žarnyno infekcijomis;
Buvo pasireiškęs vėmimas ir/arba viduriavimas;
Dažnai serga (nes kiekviena liga pažeidžia žarnyno mikroflorą).

Nesant jokių sutrikimų probiotikų ir prebiotikų profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) vartoti nereikėtų, nes tuomet jie neturės jokio efekto (t.y. bakterijų perteklius tiesiog bus pašalintas ir žarnyne neįsitvirtins), tačiau jie gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį, pvz., lemti pilvo pūtimą, dujų susikaupimą.