Pieno gaminasi per mažai: ar tikrai? (125)

Pavel Ilyukhin| Shutterstock.com

Medžiaga parengta padedant
forumo Viskas apie žindymą narėms.

Labai dažnai žindymo nutraukimo ar perėjimo prie pieno mišinio priežastys būna klaidinga išvada, kad pieno gamyba sumažėjo ar apskritai nutrūko.

Žinoma, tam tikrais atvejais pieno gali gamintis per mažai ar visai nesigaminti, tačiau labai dažnai tokia išvada kyla neteisingai interpretuojant savo kūno ir/ arba kūdikio siunčiamus signalus.

Štai kokiais atvejais išvada „trūksta pieno“ paprastai būna klaidinga:

MITAS: Po gimdymo „neatsiranda“ pienas

Neturinčios patirties gali klaidingai tikėtis, kad vos pagimdžius pienas ima tekėti upeliais.

Iš tiesų, pirmosiomis dienomis pieno, o tiksliau, piešpienio, gaminasi labai nedaug, tačiau šių „kelių lašų“ visiškai pakanka pripildyti vos vyšnios dydžio naujagimio skranduką.

Priešpienio, o vėliau ir pieno, su kiekviena diena gaminsis vis daugiau, jei tik laikysitės žindymo pirmomis dienomis rekomendacijų.

MITAS: Kūdikis „kaba ant krūties“, reiškia, sumažėjo pieno gamyba

Jei kūdikis atrodo nuolat alkanas, vis „kaba ant krūties“, tai tikrai nėra ženklas, kad pieno pradėjo gamintis mažiau (per mažai).

Tai ženklas, kad kūdikio poreikiai staiga išaugo, nes prasidėjo vienas iš kelių jo augimo šuolių.

Ką daryti? Maitinti tiek, kiek nori kūdikis, ir pieno gamybos tempai susireguliuos.

MITAS: Kūdikis neišmiega naktimis, nes trūksta pieno ar pienas „per liesas“

Kūdikiai yra skirtingi: yra kūdikių kurie išmiega kone visą naktį jau ankstyvoje kūdikystėje, kiti keliasi kelis kartus net ir artėjant pirmam gimtadieniui.

Jei kūdikis keliasi naktimis, tai nereiškia nei kad pieno trūksta, nei kad pienas „per liesas“ ir problemą išspręs „sotesnis“ mišinukas. Tiesa ta, kad pieno mišiniuose esantys baltymai nėra sotesni, jie yra tiesiog sunkiau virškinami. 

Kūdikiui paaugus, dažnų nubudimų naktimis problemą gali padėti išspręsti šie patarimai, kaip nutraukti naktinius maitinimus.

MITAS: Krūtys atrodo tuščios, reiškia, nėra pieno 

Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys „sprogsta“ nuo pieno. Iš tiesų, tokia būsena yra ženklas, kad pieno gaminasi per daug ir ji yra būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių.

Pieno gamybai susireguliavus (krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis „užsako“), krūtys turi būti gan minkštos, kartais net atrodyti tuščios. Paprastai tai nutinka apie antrą-trečią mėnesį.

Kuomet šis krūtų pokytis yra gana staigus ir dar sutampa su kūdikio augimo šuoliu, nemažai mamų padaro klaidingą išvadą, kad pieno sumažėjo ar jis apskritai „dingo“.

MITAS: Pientraukiu nutraukiu per mažai pieno, reiškia, jo gaminasi per mažai

Matuoti krūtyse pagaminamą pieną pientraukiu yra netinkamas būdas, nes tiek, kiek ištraukia kūdikis, neištraukia joks pientraukis. Be to, ne visoms moterims pieno nutraukimas sekasi vienodai sėkmingai: viena mama gali ištraukti vos 25 ml pieno per kartą, kita – 50 ml, nors pieno jų krūtyse pasigamina panašiai.

Tiksliai pamatuoti kūdikio maitinimo metu išžįsto pieno kiekį įmanoma tik labai tiksliomis svarstyklėmis sveriant jį prieš maitinimą ir iš karto po jo (įprastos buitinės svarstyklės netinka, nes jų paklaida yra +/- 100 gramų ar net didesnė).

Nepriklausomai nuo to, kiek pieno ištraukiate, pagrindinis požymis, kad maisto kūdikis gauna pakankamai, yra jo svorio augimas ir sauskelnių turinys.  

Dažniausios pieno sumažėjimo ar dingimo priežastys

Kaip minėta, nors dažnai išvada apie pieno trūkumą būna klaidinga, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pieno iš tiesų gali sumažėti ar gamintis nepakankamai.

Nors tai dažniausiai nutinka dėl klaidų žindant, ir, jas ištaisius, pieno gamyba normalizuojasi, yra situacijų, kai vien mamos noro ir pastangų nepakanka.

• Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno (bei žindymo teikiamo artumo) poreikis palaipsniui išnyksta. Svarbu tiesiog tęsti aktyvų žindymą tam, kad ši organizmo reakcija nebūtų perdėm ankstyva.  
• Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu. Būtų idealu, jeigu pavyktų savo sveikatos būklę pagerinti dar iki nėštumo, tačiau kartais problema paūmėja tik besilaukiant ar pagimdžius, tad būtinai pasikonsultuokite su medikais, atlikite tyrimus.
• Vaistai, homeopatiniai preparatai. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis. Žindyvės dėl vaistų (ar homeopatinių preparatų) vartojimo turi pasitarti su gydytoju ar vaistininku.  
• Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties  kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą. Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės. Pieno gamybą taip pat gali sutrikdyti ir ankstyvas čiulptuko davimas, todėl jį rekomenduojama duoti tik susinormalizavus pieno gamybai, kas nutinka kūdikiui sulaukus apytiksliai 1 mėnesio amžiaus. 
• Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai. Stresas, savo ruožtu, didelis iššūkis žmogaus organizmui, turintis įtakos visiems jame vykstantiems procesams, tad ir mamos pieno gamybai.

Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs! Juk vaikui labiausiai reikalinga rami, stabilios emocinės būklės ir gera nuotaika spinduliuojanti mama!