Kodėl kai kurios moterys nusprendžia nežindyti? (4)
Kai kurioms mamoms apsispręsti žindyti lengva, tačiau kitoms apsisprendimą dažnai apsunkina sveikatos, finansinės, informacinės, fizinės ar emocinės kliūtys. Kitaip tariant, praktiniai sumetimai, kurių kartais rinktis negali.
Motinos pieno nauda – neginčijama
Atminkite, kad nors ekspertai, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos, primygtinai rekomenduoja maitinti kūdikį krūtimi mažiausiai šešis mėnesius, svarbiausia, kad jūsų kūdikis būtų apskritai pavalgęs ir laimingas.
Apsispręsti maitinti krūtimi – labai sveikintinas ir skatinamas sprendimas. Apie motinos pieno naudą, net įtaką vaiko intelektui, atliktas ne vienas tyrimas. Tačiau ne visada norai dera su galimybėmis, todėl ir maitinimas mišinuku, net jei nevisiškai lygiavertis, bet taip pat sprendimas.
Iš tiesų šeima turėtų priimti jai tinkamiausią sprendimą ir pasirinkti patogiausią maitinimo būdą.
Žindymo tendencijos ir aplinka
Šiandien vis daugiau moterų renkasi maitinti krūtimi. Tačiau anksčiau maitinimas mišiniu buvo kiek populiaresnis. Daugelis naujai iškeptų tėvų naudojo mišinius, ir ne visada suprasdavo žindymo naudą kūdikiui, o kartais atgrasydavo ir pats procesas: prisirišimas prie kūdikio, fizinis skausmas, žindymas viešumoje ar baimė nesugebėti, pavyzdžiui, permaitinti. Dažnai ir šiandien mamos vengia žindyti bijodamos prarasti „laisvę“, todėl buteliukas tampa lengvesne išeitimi.
Šeimos palaikymas – svarbiausia
Tėvai gali turėti mažai žindymo patirties, gali jos apskritai neturėti, tačiau apsispręsti turi šeima. Visgi neretai apsisprendimui įtakos turi ir aplinkiniai. Kai kada informacijos stygius ar „neapsiskaitymas“ lemia aplinkos nesuvokimą, kodėl šeima nusprendžia žindyti, ir toks pasirinkimas ne visada adekvačiai sutinkamas.
Kartais šeimos apsisprendimą lydi komentarai: „žindymas gali trukdyti poros santykiams“, „mišinuką naudoti daug paprasčiau“, „žindymas pririš prie vaiko, ir nematysite dienos šviesos“ ir pan. Kadangi šeimos nariai ir aplinka dažnai vaidina svarbų vaidmenį jaunos mamos ir šeimos gyvenime, neturėdama pritarimo ji gali nuspręsti nežindyti kūdikio, nepaisydama maitinimo krūtimi privalumų ar teigiamos kitų mamų patirties.
Grįžimas į darbą ar studijas
Moteriai gali būti nepaprastai sunku prižiūrėti naujagimį, rūpintis šeima ir namais, ypač kai prie viso to prisideda ir papildomas stresas darbe ar universitete.
Jei nuolatinis pieno nutraukinėjimas ar maitinimas krūtimi moteriai kelia didžiulį stresą, iš kurio ji negali išsivaduoti, priežastis nežindyti gali būti vienintelis pasirinkimas. Be to, nuolat nusitraukti pieną ne visada įmanoma pagal darbo krūvį, pobūdį ar studijų grafiką.
Specialistų įtaka
Didžiausia problema – ne ta, kad specialistai nepalaiko ar neskatina žindymo, bet neužtikrintumas, vengimas tiesiai atsakyti į klausimus. Neretai specialistai, mėginant išklausti apie žindymą, motinos galvoje prisėja dar daugiau dvejonių, ir ji, nuomonę pasitvirtindama su, pavyzdžiui, giminėmis, priima neigiamą sprendimą.
Naujagimį turinčiai mamai kelia sumaištį nevieninga specialistų nuomonė, skirtinga informacija apie maitinimą krūtimi. Dažnai moteriai linkčiojama galva, tačiau argumentų, kodėl tai labai gerai arba, priešingai – blogai, nėra. Specialistai tiesiog pritaria bet kokiam pasirinkimui.
Paramos stoka
Tiesa ta, kad daugeliui moterų gali būti sunku ryžtis žindyti, be jokio aiškaus supratimo, kaip pasiruošti žindymui, kaip žindyti, kaip paguldyti kūdikį, ką reiškia spenelių skausmas ir pan. Neretai pirmą kartą gimdžiusios mamos, išėjusios iš ligoninės, nesulaukia tinkamos paramos dėl žindymo, ir dažnai baimė ar dvejonės nulemia apsisprendimą. Kartais tos tikėtos paramos ir pagalbos nesulaukia ir dar būdamos ligoninėje.
Moteris dažnai nežino, kur ar į ką kreiptis pagalbos, jei kiltų problemų. Ji taip pat nežino, kokie dažniausi sunkumai kyla mokantis maitinti kūdikį krūtimi. Nemokėdama žindyti, moteris gali prieiti prie išvados, kad jos pieno kūdikiui nepakanka, net jei jo gaminasi pakankamai. Tokie sunkumai taip pat verčia žindymo atsisakyti.
Asmeninės problemos
Nepatogumas, viešumas, kūno pokyčiai ir problemos, stigma, baimė ir nepasitikėjimas gali prisidėti prie neigiamo apsisprendimo žindyti. Tačiau yra būdų, kaip moteris gali prisitaikyti prie „proceso“, kad galėtų jaustis patogiau, pavyzdžiui, norėdama išvengti viešumo, naudoti audinį ar pasinaudoti mamos kambariu, ir pan.
Nerimas, kad krūtis, mokantis žindyti, teks apnuoginti, gali priversti moterį jaustis nepatogiai. Kai mintys apie maitinimą krūtimi yra „gėdingos“, nepatogios, labiau tikėtina, kad moteris nuspręs nežindyti. Be to, kai kurios moterims krūtys – tarsi seksualumo išraiška, ir joms gali būti sunku per tai peržengti.
Sveikatos problemos
Nors moterys, turinčios sveikatos problemų, gali maitinti krūtimi ir dažnai raginamos tai daryti, vis tiek gali būti sunku. Tyrimai rodo, kad žindymo kliūtys dažnai painiojamos su kontraindikacijomis. Daugeliu atvejų – žinoma, ne visi atvejai vienodi – moterys gali maitinti krūtimi, tačiau tai gali būti sudėtinga. Tam tikros sveikatos problemos gali lemti per mažą pieno kiekį, arba mama gali imti nerimauti dėl vartojamų vaistų ir kaip jie gali paveikti kūdikio sveikatą. Nenorėdama gyventi nuolatinėse frustracijose, moteris žindymo atsisako.
Moterys, sirgusios krūties vėžiu, patyrusios spindulinę terapiją ar mastektomiją, gali nebegalėti maitinti krūtimi. Be to, yra keletas sveikatos problemų ir indikacijų, pavyzdžiui, ŽIV, kai krūtimi maitinti nerekomenduojama.
Žindyti ar ne – pasirinkimas
Svarbu suprasti, kodėl kai kurios moterys nusprendžia nežindyti. Dėl sveikatos ar psichologinių kliūčių, tačiau tai yra asmeninis moters ir šeimos pasirinkimas, kurį reikia gerbti. Net jei moteris vietoj žindymo nusprendžia rinktis mišinį, jai vis tiek reikia ir paramos, ir pagalbos.
Svarbu šviesti moteris apie žindymo naudą, bet taip pat reikia pabrėžti, kad jei mama negali maitinti krūtimi (dėl kokių nors priežasčių), kūdikiui vis tiek viskas bus gerai.
Svarbu
Maitinančios motinos neturėtų smerkti tų, kurios nusprendžia nežindyti, ir atvirkščiai. Mes, motinos, turime suprasti viena kitos pasirinkimus ir palaikyti viena kitą, nesvarbu, kokį maitinimo (ar auklėjimo) būdą renkamės. Galų gale, mes visos norime to paties – kad vaikas augtų sveikas ir būtų laimingas.
Niekad nesuptatau to viena kitos tarkavimo. Reikia žiūrėti savo vaikų ir savo papų. Padėti, palaikyti gerai, bet lįsti ir dar kritikuoti tai absurdas. Svarbiausia vaikas mylimas, sotus ir laimingas. Yra daug baisesnių dalykų nei nežindymas. Pilna žindančių ir rūkančių, geriančių, vartojančių bet ką. Rūpinkimes savimi ir savo vaikais, o ne kitų