Žindymo nutraukimas: kaip lengvai atjunkyti vaiką? (2241)

Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai – ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės – tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama – neišvengiamai patiria stresą. Tad kaip neskausmingai nutraukti žindymą?

Kada jau ateina metas nutraukti maitinimą krūtimi?

Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių – nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu. Tam po truputį galima ruoštis, kai:

• Vaikas yra pakankamai didelis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus). Jeigu žindymas nutraukiamas anksčiau, rekomenduojama kūdikiui duoti pieno mišinio.
• Kūdikis/vaikas neberodo tokio didelio noro žįsti;
• Nesudėtinga nukreipti vaiko dėmesį, vietoje žindimo jis mieliau renkasi kitas veiklas (pavyzdžiui, žaidimus su mama ar knygelių vartymą);
• Vaiko kasdieniame racione yra maisto, užtikrinančio visavertę mitybą (vaikas jau viską valgo, suvalgo pakankamai didelį maisto kiekį);
• Vaiką galima nuraminti ir kitais būdais (pavyzdžiui, glostant galvytę ar nugarytę), ne vien tik pasiūlant krūtį;
• Vaikas jau geba užmigti pats, nežįsdamas krūties;
• Mamai švelniai parodžius, kad neduos krūties, vaikas reaguoja adekvačiai (t. y. šio veiksmo nelydi ilgas verkimas, didžiulis pyktis ir pan.).

Lėtas žindymo nutraukimas

Kokiais atvejais tinka šis metodas?

Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t. t.

Jei kaskart, kai mama atsisako duoti krūtį, vaikas labai stipriai išgyvena, tikėtina, kad palankiau žindymą nutraukti skubiau – vaikas patirs vienkartinį ilgesnį, bet ne nuolatinį stresą.

Lėto žindymo nutraukimo principai

Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Palaipsniui mažinti dieninius maitinimus patariama ne atsitiktinai: dieną paprasčiau nukreipti vaiko dėmesį, lengviau sudominti kitomis veiklomis.

Tiesa, net ir taikant šį metodą visiškai išvengti streso nepavyks, nes vaikas pieno gavo ilgą laiką, o čiulpimo refleksas – vienas stipriausių ir išliekančių ilgiausiai.

Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį. Dažnai mamos vaikams naktį pasiūlo atsigerti vandens, o krūties nebeduoda.

Lėto nujunkymo privalumai:

• Tai švelnus žindymo nutraukimo būdas, kai labiausiai atsižvelgiama į vaiko poreikius;
• Pieno gamyba mažėja natūraliai, todėl mamoms nereikia nusitraukti pieno, vartoti vaistų, negresia mastitas ir kt.

Lėto nujunkymo trūkumai:

• Ilgai užtrunka ir reikalauja nemažai kantrybės.

Kaip žinoti, ar nujunkymas nėra per greitas?

Nujunkymo procesą reikėtų sulėtinti, jei vaikas:

• Prastai miega, naktį dažnai prabunda;
• Tapo irzlus ir nervingas;
• Labai prisirišo prie kokio nors žaislo ar daikto;
• Jaučia didelę išsiskyrimo su mama baimę;
• Patiria virškinimo problemų (pradėjo kamuoti pilvo skausmai, užkietėjo viduriai ir kt.).

Staigus žindymo nutraukimas

Kam tinka šis būdas?

Staiga žindymą nutraukti prireikia mamai grįžtant į darbą, ilgesniam laikui išvykstant, gulantis į ligoninę, pradėjus vartoti medikamentus ir kitais atvejais ar tada, kai lėto žindymo nutraukimo metodas nepasiteisino.

Staigaus žindymo nutraukimo privalumai:

• Žindymas nutraukiamas per trumpą laiką.

Staigaus žindymo nutraukimo trūkumai:

• Vaikas patiria didelę emocinę traumą. Nutraukus žindymą santykiai su mama natūraliai pakinta, vaikas gali ieškoti kitų nusiraminimo būdų ir įgyti netinkamų įpročių, pavyzdžiui, pradėti čiulpti pirštą.
• Patiriamas ne tik emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį. Motinos piene yra ne tik daugybė naudingų, bet ir virškinimą gerinančių bei imunitetą palaikančių medžiagų.
• Galimos krūtų problemos: staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną. Labai svarbu visiškai neištuštinti krūtų, nes taip organizmui siunčiamas signalas nestabdyti pieno gamybos.

Nusprendus nutraukti žindymą dažniausiai daromos klaidos

Mamą visiškai pakeičia tėtis ar kitas artimas šeimai žmogus. Dažnai galima rasti patarimą, kad nusprendus nutraukti žindymą mamai reikėtų kelioms dienoms išvykti ir palikti vaiką su tėčiu ar kitu artimu žmogumi (močiute, aukle ir pan.).

Tačiau tėvams reikėtų prisiminti, kad natūraliai dėl žindymo ir kitų niuansų tarp vaiko ir mamos užsimezga stipresnis ryšys, nei tarp vaiko ir tėčio.

Jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai. Mažiau radikalus variantas – siūloma, kad kurį laiką vaiką migdytų tėtis.

Žindymas nutraukiamas kartu su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais. Nerekomenduojama nutraukti žindymo vaikui pradėjus eiti į darželį, gimus sesei ar broliui, vaiką iškrausčius iš tėvų miegamojo į jo kambarį ir panašiais atvejais.

Vaikas atstumiamas. Neretai nusprendus nutraukti žindymą vaikas atstumiamas: mamos vengia mažylį apkabinti, priglausti.

Tačiau kaip tik su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto. Galiausiai vaikas pamatys, kad mamos artumą gali pajusti ne tik žįsdamas krūtį.

Pasinaudojama liaudiškais patarimais, kaip greičiau nutraukti žindymą. Iš vyresnių moterų neretai galime sulaukti patarimo krūtis patepti kokiais nors karčiais, aštriais ar kitokiais nemalonaus skonio tepalais, taip pat užklijuoti spenelius ar kitais būdais bandyti pergudrauti vaiką. Šie metodai anaiptol ne visuomet būna veiksmingi, jie prilygsta staigiam žindymo nutraukimui, tad reikia atsižvelgti į su tuo susijusius trūkumus.

Patarimai mamoms, nusprendusioms atjunkyti vaikus

Kalbėkitės su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui. Jei vaikui bent 2–3 m., jį galima sėkmingai pripratinti prie minties apie žindymo pabaigą.

Nustatykite datą (geriau – konkretus laikas: jo gimtadienis, naujo metų laiko pradžia, kokia nors kalendorinė šventė), kada jau baigsite žindyti ir nuolat apie tai pasakokite.

Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus reikėtų jam paaiškinti, kad pienukas baigėsi, kokie pokyčiai laukia.

Nustatykite žindymo taisykles. Greičiau nutraukti žindymą padės tam tikrų taisyklių sukūrimas. Pavyzdžiui, pasakykite vaikui, kad nuo šiol žįsti jis galės tik konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku (pavyzdžiui, prieš pietų miegą miegamojo lovoje).

Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius. Dėmesį nuo noro žindyti gali nukreipti visa šeima, sudomindami vaiką kitomis veiklomis.

Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį. Labiausiai vaikai nori žįsti nuobodžiaudami, kai nesulaukia dėmesio iš mamos (pavyzdžiui, ji žiūri televizorių ar naršo socialiniuose tinkluose).

Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus. Be to, kuo ilgiau vaikas žinda, tuo daugiau pieno gaminasi, tad situacija dar labiau komplikuojasi.

Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys – papildomas dirgiklis. Be to, drabužiai gali kiek prislopinti pieno kvapą ir padėti vaikui užsimiršti.

Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia – neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui: kai kuriose kultūrose visiškai normalu žindyti ir 3–4 m. vaikus, tad žindykite tiek ilgai, kiek abu norėsite ir leis aplinkybės.