Ar būtina vaiką vesti į darželį?

Evelina Krasnickienė Socialinė pedagogė ir ikimokyklinio ugdymo pedagogė
aukletoja_evelina

Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Vienos šeimos, o taip pat ir pedagogai, psichologai ir kiti visuomenės nariai pabrėžia darželio naudą vaiko socialinių įgūdžių lavinimui bei ugdymui, tačiau kiti kalba apie vaiko auginimą saugioje namų aplinkoje. 

Ar darželio lankymas yra privalomas?

Lietuvoje darželio lankymas įprastai nėra privalomas - tai kiekvienos šeimos asmeninis apsisprendimas.

Darželio lankymas privalomas gali būti tik tam tikrais atvejais. Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Tokiu atveju, savivaldybė yra įpareigota užtikrinti, kad vaikas lankytų darželį ar kitą ugdymo įstaigą.

Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tiesa, net ir šiuo atveju, vaikas nebūtinai privalo lankyti darželį ar kitą ugdymo įstaigą, jis gali būti ugdomas šeimoje. 

Vis tik dažniausiai darželio ankstyvesniame amžiuje nelankę vaikai pradeda eiti į priešmokyklinę klasę darželyje arba mokykloje.   

Darželio nauda vaikui ir šeimai

Darželis daugeliui vaikų tikrai nėra vien tik prievolė - didelė dalis vaikučių sėkmingai adaptuojasi ir kasdien ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir smagiai praleidžia laiką bei susiranda draugų. 

• Pagalba tėvams. Darželis yra itin efetkyvi pagalba tėvams, siekiantiems derinti vaikų auginimą ir darbą. 
• Savarankiškumo ugdymas. Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus. Bendraamžiai vaikui tampa pavyzdžiu, todėl dažnai juos kopijuoja ir perima tam tikras elgesio savybes.
• Socialinių įgūdžių lavinimas. Vaikas, lankantis ugdymo įstaigą, mokosi bendravimo su kitais, kaip tinkamai spręsti problemas, reikšti savo emocijas. 
• Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai. Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų. Nors oficialus priešmokyklinis ugdymas prasideda vaikui sulaukus 5-6 metų, tačiau ir mažesni vaikučiai ruošiasi rimtesniems mokslams - piešdami ir atlikdami kitas užduotėles jie lavina smulkiąją motoriką, susipažįsta su raidėmis ir skaičiais, mokosi sutelkti dėmesį ir t.t.
• Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės. Darželį lankantys vaikai įpranta laikytis taisyklių ir dienotvarkės, klausyti suaugusiojo nurodymų, darbuotis tiek savarankiškai, tiek ir komandoje, o tai labai praverčia mokykloje. 
• Papildomas ugdymas, t.y. būreliai. Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius. Be to lankyti būrelį kartu su jau pažįstamais grupės draugais kuklesniam vaikui gali būti drąsiau. 
• Lengvesnė adaptacija mokykloje. Psichologų teigimu, darželį lankęs vaikas lengviau socializuojasi pradinėje mokykloje.
• Mažiau ligų mokykloje. Tyrimai rodo, kad darželių nelankę (ir nesirgę bei imuniteto „neužgrūdinę“) vaikai, pradėję lankyti mokyklą serga dažniau.
• Darželių įvairovė. Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti jiems priimtiniausią. Tiesa, dauguma šių darželių yra privatūs. 

Sunkumai darželyje

Ne kiekvienas vaikas gali susidurti su sunkumais ugdymo įstaigoje, tačiau yra vaikų, kuriems ši patirtis sukelia daugiau sunkumų nei naudos. 

• Sudėtinga adaptacija. Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo. Jautriems vaikams pedagogai stengiasi skirti kuo daugiau dėmesio, tačiau ne visuomet to pakanka, todėl tėvai, pažinodami savo vaiką, turėtų įvertinti ar jis pasiruošęs eiti į ugdymo įstaigą.
• Individualaus dėmesio stoka. Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų. Jautresniems ar mažiau savarankiškiems vaikams gali pritrūkti jiems reikalingo suaugusiųjų dėmesio. 
• Dažnos ligos. Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Kita vertus, jeigu vaiko imunitetas yra silpnesnis, jis turi įvairių lėtinių ligų ar kitų sveikatos problemų, „kasdienės“ ligos gali komplikuotis. 
• Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka. Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti. Kartais, net ir esant tinkamai kvalifikacijai, gali būti stokojama empatijos, gebėjimo paskirstyti dėmesį kiekvienam vaikui bei tinkamai atliepti kiekvieno individualius poreikius.
• Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas. Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis. Tokiu atveju, patartina kreiptis į darželio administraciją ir ieškoti sąlyčio taškų bei abi puses tenkinančių bendradarbiavimo galimybių, tačiau, žinoma, susitarti pavyksta ne visuomet. 
• Standartizuota ugdymo sistema. Dalis vaikų nesunkiai prisitaiko prie standartizuotos ugdymo sistemos, gan griežtos dienotvarkės ir aiškiai apibrėžtų taisyklių, tačiau daliai vaikų tai gali sukelti problemų. 
• Nepankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina. Daugelis savivaldybių negali užtikrinti pakankamai vietų valstybiniuose darželiuose (ypač darželiuose - lopšeliuose), o privatūs darželiai (net ir su savivaldybių teikiamomis kompensacijomis už darželį) gali būti per brangūs. 

Ar vesti vaiką į darželį? Įvertinkite savo vaiką

Jei dvejojate, ar vesti vaiką į darželį, įvertinkite savo vaiko raidą, individualų būdą ir galimybes. 

Visų pirma, palikite vaiką su seneliais ar kitu patikimu asmeniu ir stebėkite, ar vaikas lengvai atsiskiria nuo jūsų, ar lengvai lieka su kitais ir ar nepatiria daug streso. Jei vaikas, likdamas kelioms valandoms su seneliais, patiria daug nerimo, daug verkia, tuomet akivaizdu, kad jis dar nėra pasiruošęs darželiui.

Stebėkite kaip vaikas elgiasi būdamas su jumis, ar geba žaisti vienas, ar yra nuolat prisirišęs, nešiojamas ant rankų ir nei akimirkos negali pabūti vienas. Tokie vaikai dažniausiai sunkiau pripranta ugdymo įstaigoje.

Žinoma, jeigu tik yra galimybė, visuomet geriau pabandyti ir tuomet priimti sprendimą - kartais, atrodytų, labai jautrūs ir prie tėvų itin prisirišę vaikai lengvai adaptuojasi, o savimi pasitikintiems drąsuoliams gali būti sunkiau laikytis bendrų taisyklių. 

Nusprendėme vesti vaiką į darželį. Ką daryti? 

Kaip užregistruoti vaiką į darželį?

Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Prašymą priimti darželį reikia teikti tai savivaldybei, kurios teritorijoje esate deklaravę gyvenamąją vietą.

Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis į tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą. Tačiau kompensacijos dydis ir tvarka skiriasi kiekvienoje savivaldybėje.

Kaip išsirinkti darželį?

Jeigu planuojate vaiką leisti į valstybinį darželį, dėl didelės konkurencijos, tikėtina, pasirinkimo neturėsite, tačiau jeigu planuojate vaiką leisti į privatų darželį, žinoma, galėsite rinktis.

Renkantis darželį vertėtų pasiskaityti atsiliepimus apie jį internete („Tėvų darželio“ forume rasite atsiliepimus apie daugelį darželių), susitarti dėl apsilankymo darželyje ir apžiūrėti patalpas, pabendrauti su administracija ir pedagogais.

Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos? Ar galima susipažinti su vaikų meniu?

Kaip pasiruošti darželio lankymui?

Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas. Žinoma, daugiau savarankiškumo įgūdžių turintiems vaikams adaptacija ir tolimesnis darželio lankymas gali būti lengvesnis, nei labiau nuo suaugusiųjų pagalbos priklausomiems mažyliams.

Nusprendėme nevesti vaiko į darželį. Ką daryti?

Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kai vaikas paaugs, jei yra galimybių, galima vesti vaiką į įvairius būrelius, juose jis susipažins bei bendraus su kitais vaikais.

Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jeigu vaikas nelanko darželio, o jo tėvai yra dirbantys, šeima gali gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką (kompensaciją už auklę).

Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną. Tokia galimybė yra ir valstybiniuose darželiuose, tėvai, susitarę su ugdymo įstaigos direktoriumi, vaiką gali vesti tik į ugdymo veiklas.