Atopinis dermatitas ir mityba (5)

By maramorosz | Shutterstock.com

Specialistai sutaria, kad atopinį dermatitą visų pirma lemia paveldimumas, bendra imuniteto būklė.

Tačiau svarbi ir mityba: pastebėta, kad kai kurie maisto produktai gali išprovokuoti atopinio dermatito paūmėjimą.

Tik nereikėtų suprasti klaidingai – maisto produktai atopinio dermatito nesukelia. Jie iššaukia alergines (arba pseudoalergines) reakcijas organizme bei provokuoja atopinio dermatito paūmėjimą, pablogina odos būklę.

Atopinį dermatitą galintys išprovokuoti maisto produktai

Atopinio dermatito paūmėjimas dėl alergijos vieniems ar kitiems maisto produktams nustatomas maždaug trečdaliui atopiniu dermatitu sergančių vaikų.

Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai.

Tačiau potencialių „provokatorių“ sąraše yra ir mažiau tikėtini produktai: ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, žirniai), pomidorai, vynuogės ir net avokadas.

Atopinį dermatitą provokuojančių maisto produktų nustatymas

Įtarę, kad vienas ar kitas maisto produktas sukelia alergiją ir pablogina vaiko odos būklę, 2 savaitėms eliminuokite jį iš valgiaraščio (žindyvės ir/ar vaiko). Jeigu odos būklė pagerėjo, grąžinkite jį į meniu ir stebėkite vaiko odos būklę.

Vėl pradėjus valgyti, pavyzdžiui, kviečius ir po 1 ar 2 dienų pastebėjus atopinio dermatito paūmėjimą, turime pagrindo įtarti alergiją kviečiams. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik tyrimus atlikęs alergologas.

Alergologiniai tyrimai

Įtardami alergiją maisto produktams būtinai pasižymėkite, ką ir kada valgo žindanti motina ir/ar vaikas, kaip kinta odos būklė – ši informacija bus svarbi, norint nustatyti tikslią diagnozę. Ruošiantis tyrimui nereikėtų atsisakyti konkrečių maisto produktų – alergijos paūmėjimo metu tyrimai bus tikslesni.

Alergologas turėtų atlikti odos dūrio arba odos lopo testus. Atliekant odos dūrio testą į dilbio odą mažyte adatėle įduriami skirtingi alergenai ir stebima alerginė reakcija.

Esant alergijai jau po 10-15 min. dūrio vieta patinsta, parausta, ją niežti. Odos lopo testas dažniau atliekamas kūdikiams bei mažiems vaikams (nors odos dūrio testas jiems taip pat tinkamas).

Atliekant odos lopo testą ant nugaros 48 val. užklijuojami specialūs pleistrai su alergenais. Alerginė reakcija vertinama du kartus, iškart nuėmus pleistrą ir dar po paros.

Taip pat verta atlikti ir kraujo tyrimą. Iš venos paimto kraujo serume nustatomi antikūnai, vadinami imunoglobulinais E (IgE). Alergija ir yra šių antikūnų pagausėjimas kraujyje, jų pagausėja, kuomet organizmas reaguoja į alergenus.

Atopiškos odos būklę pablogina ir pseudoalergija

Reikėtų žinoti, kad maisto produktai gali sukelti ne tik alergines, bet ir pseudoalergines reakcijas. Pastarosios taip pat gali pabloginti atopiškos odos būklę.

Pseudoalerginių reakcijų simptomai tokie patys, kaip ir alerginių, tačiau jų pasireiškime nedalyvauja imuniniai mechanizmai, t.y. nėra alergenų ir antikūnų sąveikos.

Pseudoalergines reakcijas bei jų neigiamą įtaką atopiškai odai galime stebėti, tačiau atlikti tyrimai alergijos neparodys.

Tikrąją alergiją gali sukelti tik truputis alergizuojančio maisto, o pseudoalergiją dažniausiai išprovokuoja tik dideli tam tikrų produktų kiekiai.

Pavyzdžiui, net ir braškėms ar citrusiniams vaisiams nealergiškas žmogus, vienu kartu suvalgęs labai didelį jų kiekį gali pastebėti smulkius bėrimus, patinimus.

Tiesa, pseudoalergiją gali sukelti ne tik maisto produktai, bet ir įvairūs maiste esantys konservantai (nereikia nė didelio jų kiekio).

Jeigu atlikus alerginius tyrimus, alergija nebuvo nustatyta, tačiau kyla įtarimas, kad odos būklės suprastėjimą lemia maisto produktų vartojimas, galima įtarti pseudoalergiją.

Kaip koreguoti mitybą sergant atopiniu dermatitu

Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, tai tikrai nereiškia, kad iš žindyvės meniu ir/ar alergiško vaiko meniu „profilaktiškai“ reikia išbraukti visus potencialius alergijos sukėlėjus.

Kaip jau minėta, tik trečdalis atopiniu dermatitu sergančių vaikų gali būti jautrūs vieniems ar kitiems maisto produktams.

Be priežasties atsisakydami šių produktų galite nuskurdinti vaiko mitybą, sukelti stresą (pavyzdžiui, vaiką gali stipriai nuliūdinti draudimas paskanauti mėgiamų sausainių), o stresas, savo ruožtu, taip pat provokuoja atopinį dermatitą.

Tad vadovaukitės sveiko proto kriterijumi: atidžiai stebėkite vaiko odos būklę, identifikuokite alergizuojančius produktus ir apribokite tik jų vartojimą.

Kitus produktus, ypač priklausančius potencialių alergenų sąrašui, vartokite saikingai net ir tuo atveju, jei neigiamos reakcijos į juos nepastebite. 

Na ir žinoma, grįskite mitybą sveikos mitybos pagringais: gerkite ir skatinkite vaiką gerti daug vandens (jei kūdikis nežindomas), valgykite šviežią, mažai apdorotą maistą, venkite daug konservantų, dažiklių turinčio maisto, įvairių konservų, rūkytų mėsos gaminių, pusgaminių.

Maisto kontrolė yra svarbi, atopiškos odos priežiūra - dar svarbesnė

Net ir tiksliai nustatę visus alergiją sukeliančius ir atopinį dermatitą provokuojančius maisto produktus bei juos pašalinę iš kasdienio meniu nuo atopinio dermatito vaiko neišgydysime.

Atopinį dermatitą provokuoja ne tik maisto produktai, bet ir temperatūros pokyčiai, sausas patalpų oras, odą sausinančios prausimosi priemonės, dažnas prausimasis, per šaltas arba per karštas vanduo, dulkės, paukščių plunksnos ir gyvūnų kailis, stresas ir t.t.

Tad reikėtų stengtis vengti visų odos būklę bloginančių veiksnių bei kruopščiai prižiūrėti atopiniu dermatitu sergančio vaiko odą.

Būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali paskirti papildomą medikamentinį gydymą (ypač paūmėjimo metu).