Bronchitas: simptomai, eiga ir prevencija

Bronchitas – tai virusų arba bakterijų sukeltas bronchų gleivinės uždegimas. Liga pasireiškia kosulio priepuoliais, dusuliu. Dažniausiai bronchitas diagnozuojamas vaikams iki 5 metų.

Svarbu žinoti, kad bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminės formos liga gali tęstis iki 1–3 savaičių, kartais – ir ilgiau. Negydant ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu su paūmėjimo epizodais. Lėtinį bronchitą galima įtarti, jei kosulys tęsiasi 3 mėn. ar ilgiau. Paūmėjimo metu vėlgi gali šoktelėti kūno temperatūra, paaštrėja kosulys, kaupiasi gleivės (vadinamieji skrepliai arba karkalai).

Bronchitas kartais painiojamas su bronchiolitu. Bronchiolitas – tai ūmus apatinių (bronchiolių arba vadinamųjų smulkiųjų) kvėpavimo takų susirgimas. Galima teigti, kad bronchiolitas yra atskira bronchito forma. Juo dažniau serga maži vaikai, ypač kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus.

Bronchito priežastys

Dažniausiai ūminiu bronchitu susergama peršalus, sergant ar jau persirgus gripu (tai viena iš dažnesnių jo komplikacijų). Tačiau yra ir daugiau bronchitą nulemiančių veiksnių. Tai:

• Nusilpęs imunitetas. Būtent dėl nusilpusio imuniteto bronchitu dažniausiai serga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
• Virusai. Dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) bronchitą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai, respiracinis sincitinis virusas (RSV), Herpes simplex virusai ir kt.).
• Bakterijos. Virusinės formos bronchitas gali komplikuotis į bakterinę infekciją. Labai retais atvejais pirminį ūminį bronchitą gali sukelti bakterijos (streptokokai, mikoplazmos ir kt.).
• Tam tikros ligos. Nustatyta, kad bronchitu gali susirgti ir pacientai, kuriems diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga (GERL), dažnai pasireiškianti ir kūdikiams.
• Plaučius veikiančios medžiagos. Ligą sukelti gali dulkės, kenksmingi garai, organiniai tirpikliai, tabako dūmai ir kitos toksinį poveikį turinčios medžiagos.
• Kitos priežastys. Bronchitą suaugusiems žmonėms provokuoja antsvoris, alkoholio vartojimas ir kt.

Bronchito simptomai

• Sausas kosulys, kuris tęsiasi mažiausiai 10 dienų;
• Pasunkėjęs kvėpavimas – dusulys, švokštimas, švilpimas;
• Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis. Dažniausiai atkosima žalsvo ar gelsvo atspalvio gleivių. Kvėpavimo takuose sekretas gaminamas nuolat, tačiau susirgus bronchitu sekrecija dar labiau suintensyvėja;
• Skausmas už krūtinkaulio, nugaros skausmai;
• Raumenų skausmai;
• Sloga, užsikimšusi nosis;
• Karščiavimas (iki 38–39 °C);
• Bendras silpnumas ir nuovargis.

Bronchito tyrimai

Siekiant diagnozuoti bronchitą:

• Stetoskopu klausomasi plaučių: girdimas pasunkėjęs kvėpavimas, karkalų buvimas;
• Atliekama bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra. Tyrimo metu pastebima paraudusi, padidėjusi bronchų gleivinė, aptinkama pūlingų gleivių;
• Atliekamas kraujo tyrimas. Apie ligą signalizuoja padidėjęs leukocitų kiekis, greičiau nusėdantys eritrocitai;
• Paėmus skreplių tyrimą, juose aptinkama patogenų.

Bronchito gydymas

Kadangi daugelį ūminio bronchito atvejų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia, skiriamas simptominis gydymas.

Sergant bronchitu, patariama:

• Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vartoti kosulį slopinančių preparatų nereikėtų, nebent kosulys yra labai stiprus ir dėl jo pacientas negali išsimiegoti;
• Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. O jei bronchitas yra bakterinės kilmės arba komplikavosi į bakterinę infekciją, tuomet skiriama antibiotikų;
• Gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą. Puikiai tinka šaltalankių, erškėtuogių arbatos, sudėtyje turinčios ir vitamino C, taip pat šalavijų, aviečių lapų, ramunėlių, liepžiedžių, medetkų ir kitos arbatos;
• Kuo daugiau ilsėtis, gerai išsigulėti – taip organizmas gali susitelkti ir kovoti prieš ligos sukėlėjus;
• Nuolat vėdinti ir drėkinti patalpas, labai tinka ir inhaliacijos vaikams.

Bronchito komplikacijos

Gera žinia – jog ūminio bronchito komplikacijos nėra dažnos. Jos gali pasireikšti laiku nepradėjus gydymo.

Tačiau kartais pasitaikančios ūminio bronchito komplikacijos yra minėtieji lėtinis bronchitas, bronchiolitas ir plaučių uždegimas. Tai reiškia, kad infekcija iš kvėpavimo takų išplito į plaučius. Rizika susirgti plaučių uždegimu didėja, jei paciento imunitetas nusilpęs, jis serga lėtinėmis ligomis.

Lėtinio bronchito komplikacija yra bronchektazė – nenormalus ir negrįžtamas bronchų išsiplėtimas.

Bronchito prevencija ir profilaktika

Išvengti bronchito gali padėti kelios prevencinės priemonės.

• Skiepai nuo gripo. Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina. Kaip jau minėta, gripas dažnai komplikuojasi į bronchitą.
• Visavertė mityba. Reikėtų pasirūpinti visos tinkama mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų – vitaminų ir mikroelementų – turinčių produktų. Labai vertingi produktai ligų sezonu – imbierai, česnakai, medus, spanguolės, citrinos, svarainiai ir kt.
• Imuniteto stiprinimas. Vieni efektyviausių būdų apsisaugoti nuo peršalimo ligų, įskaitant ir bronchitą – sportas, grūdinimas, taip pat laiko leidimas gryname ore.
• Nosies plovimas. Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį. Taip slogą išgydysite greičiau ir lengviau.
• Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą. Jeigu prasidėjusi liga užsitęsia ilgiau nei kelias dienas, vertėtų kreiptis į gydytoja, kuris skirs tyrimus ir „rimtesnį“ gydymą.