Mes negimstame mokėdamos žindyti: ką būtina žinoti apie žindymą? (8)

 Akušerė, „Gandro lizdo“ įkūrėja Ieva Girdvainienė

Taip, žindyti reikia ir išmokti, ir įprasti. Visko bus – ir nesiseks, ir stebins, ir šimtai klausimų kils. Tačiau jei mama ieško, visus atsakymus randa. Viskas išmokstama ir išsprendžiama. 

Viena aišku: žindymo nauda – akivaizdi, ir stengtis verta. 

Laukiantis kyla noras ieškoti informacijos

Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis viskuo – ir besikeičiančiu savo kūnu, ir vaisiaus augimu bei vystymusi. O kur dar noras ieškoti informacijos apie gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį ir t. t.

Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra būtinos žinoti besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam pokyčiui. Gal tiesiog pasitikėti savo kūnu? 

Iš tikrųjų tai – šeimos sprendimas, bet turėti tinkamą informaciją ir žinoti, kur reikiamu metu galite kreiptis, – ypač svarbu.

Žindymas – tai technika, kurios reikia išmokti

Daugelis procesų, susijusių su gimdymu, iš tiesų yra natūralūs, tačiau kūdikio žindymas yra technika ir ją reikia išmokti, taigi labai svarbu šalia savęs turėti gerą mokytoją!

Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų jam maisto. Tiesą sakant, galima būtų nieko nežinoti nei apie nėštumą, nei apie gimdymą, nei apie žindymą ir visa tai išgyventi, patirti spontaniškai.

Trumpai – svarbiausia informacija apie žindymą

Visgi mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos – naujos ir pasenusios – gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar tėtį. Taigi trumpai apie tai, ką kiekviena nėščioji turėtų žinoti apie žindymą.

Žindymo pradžiamokslis

Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti jo būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Mama, žinodama pagrindinius principus ir pasitikėdama savimi, gali užtikrinti sklandžią žindymo pradžią.

• Žindymas turi būti pradėtas kuo anksčiau. Padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
• Reaguokite į kūdikio alkio požymius. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite. Taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
• Žindymo dažnumas. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną ar dvi valandas, arba ne mažiau kaip 10–12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikio poreikius.
• Stebėkite, ar kūdikis valgo pakankamai. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu jis prišlapina 6–8 sauskelnes ir pasituština 2–5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečiosios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
• Žindymo priežastys – įvairios. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl alkio.
• Stenkitės susireguliuoti pieno gamybą. Jei kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba.
• Mokykitės taisyklingų žindymo padėčių iškart po gimdymo. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikantis oda prie odos kontakto ir leidžiant darbuotis pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažniausiai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. Sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengvesnės, nei gulima. Taigi, mokykitės pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą vos pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą jau keturi iš penkių moka apžioti krūtį taisyklingai. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.

• Stenkitės vengti čiulptuko. Atsiminkite, kad čiulptukas nėra geras draugas žindomam kūdikiui. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. O pripratinus vaiką prie čiulptuko bėdų bus dar daugiau. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne mamos pienu, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės priemonės, labiau palankios žindymui nei buteliukas.
• Pratinkitės prie žindymo padedama specialistų. Grįžus namo priprasti prie žindymo gali padėti vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC).
• Raskite bendraminčių. Tiesa, bus lengviau, jei susirasite bendraminčių mamų ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai.

3 dažniausiai užduodami klausimai apie žindymą

Ar pavyks išsimiegoti naktį žindant naujagimį?

Taip, tačiau jums reikės palaikymo komandos (kūdikio tėčio, močiutės), kurie kartais jums leis atsikvėpti ir išsimiegoti ramiau.

Ką aš, būdama žindyvė, galiu valgyti?

Viską, kas sveika ir tinka jūsų organizmui. Ypatingų produktų, skatinančių pieno gamybą, nėra.

Ar normalu, kad skauda krūtis žindant?

Ne, žindymas neturi būti skausmingas. Jeigu jaučiate diskomfortą maitindama būtinai pasikonsultuokite su specialistais.

Linkime sklandaus žindymo. Jums tereikia pasitikėti savo kūnu, naujagimiu, ir, pamatysite, kaip greitai įvaldysite šį naują, bet ypatingą procesą. :)