Blogas vaiko burnos kvapas: kas tai lemia ir ką daryti?

Kartais tėvai užuodžia iš vaikų burnos sklindantį ne itin malonų kvapą. Ši problema gali būti aktuali bet kokio amžiaus vaikams – nuo kūdikio iki paauglio. Blogas burnos kvapas netgi turi medicininį pavadinimą – halitozė. Deja, dažnai iš burnos sklindančio nekokio aromato neįmanoma atsikratyti net ir dantis reguliariai bei kruopščiai valant dantų šepetėliu.

Jeigu sutrikimas pasireiškia epizodiškai, gali būti, kad kaltininkai – mitybos sutrikimai, o nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos tikriausiai yra rimtos ligos vystymosi signalas, todėl jo ignoruoti negalima. Prieš imdamiesi kokių nors priemonių, pamėginkite išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado ši problema, o jau tada ją spręskite.

Rytinio blogo burnos kvapo priežastys ir problemos sprendimo būdai

Net ir krūtimi maitinamiems mažyliams iš burnos kvepia pienu – taip nutinka dėl bakterijų poveikio. Vyresnio amžiaus vaikų burnos terpėje atsiranda palankios sąlygos daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir puvimo bakterijoms, kurios ir sukelia nemalonų burnos kvapą. Naktį seilės beveik neišsiskiria, todėl burna išdžiūsta ir bakterijų kiekis joje smarkiai išauga.

Ką daryti? Užtikrinti tinkamą vaiko dantų ir burnos higieną. Dantukų dar neturinčių kūdikių dantenas, burnos ertmę ir liežuvį galima apvalyti sudrėkinto audinio skiautele arba specialiu antpirščiu. O išdygus pirmajam dantukui reikėtų pradėti valyti dantis dantų šepetėliu. Vaikas turėtų valytis dantis ne rečiau nei 2 kartus per dieną ir ne trumpiau nei 2 min. Ikimokyklinio amžiaus vaikams dantis turėtų išvalyti tėvai. Vyresniems nei 3 m. vaikams ant šepetėlio dėkite žirnio dydžio pastos gabalėlį, jaunesniems – perpus mažesnį. Po valymo skatinkite vaikus dantų pastą išspjauti. Pasirūpinkite, kad vaikai taip pat nusivalytų ir liežuvį – ant jo kaupiasi blogą kvapą lemiančios bakterijos. Kasdien valykite vaiko tarpdančius siūlu. Taip pašalinsite blogą kvapą sukeliančias maisto daleles ir užkirsite kelią apnašų formavimuisi.

Netinkama burnos higiena ir jos nulemtas dantų ėduonis

Jūsų vaiko burnoje gyvena milijonai bakterijų, kurių „degalais“ tampa jo valgomas maistas. Reguliariai dantų nevalant šepetėliu ir nesinaudojant dantų siūlu, bakterijos kaupiasi ant dantų paviršiaus ir suformuoja lipnų apnašų sluoksnį. Ilgainiui apnašose esančios bakterijos sukelia ėduonį, kuris ir nulemia blogą burnos kvapą. Gerai apžiūrėkite vaiko dantis. Tikėtina, kad pažeisto danties griovelyje kaupiasi maisto likučiai, kurie po truputį pūva, nors skausmas dar ir nejaučiamas.

Mažiems vaikams ir kūdikiams, kurie prieš miegą arba nakties metu geria pieną, pieno mišinį, sultis ar saldintą arbatą yra būdingas vadinamasis buteliuko kariesas.

Ką daryti? Kreiptis į vaikų odontologą ir kuo skubiau gydyti pažeistus dantukus, skirti daugiau dėmesio dantų ir burnos higienai bei vengti dantų ėduonį provokuojančių mitybos įpročių: riboti suvartojamo cukraus kiekį, negerti gazuotų vaisvandenių ir kitų saldžių gėrimų, riboti angliavandeniais gausaus ir prie dantų limpančio maisto (pavyzdžiui, kukurūzų, sausainių, krekerių ir pan.) suvartojimą, o pavalgius tokio maisto, būtinai prasiskalauti burną vandeniu ir kt. 

Dantenų ligos

Blogas burnos kvapas gali atsirasti ir sergant dantenų ligomis – gingivitu, parodontoze ar stomatitu. Šiomis ligomis (tiesa, retais atvejais) gali sirgti jau net ir krūtimi maitinami kūdikiai. 

Ką daryti? Efektyviai dantenų ligas gydyti padės odontologas.

Angina, sinusitas, bronchitas

Kita dažna blogo burnos kvapo priežastis – tonzilitas (angina). Tonzilės pasidengia pūliais ir apnašomis, kuriose sudaroma palanki terpė daugintis bakterijoms, sukeliančioms blogą burnos kvapą.

Sergant sinusitu, nosies ertmėje ir gerklėje kaupiasi skysčiai. Ši terpė vėlgi yra itin palanki bakterijoms, sukeliančioms prastą burnos kvapą, daugintis.

Sergant lėtiniu bronchitu taip pat galima jausti nemalonų burnos kvapą, tačiau jis nėra labai intensyvus.

Ką daryti? Vaikui reikėtų paskalauti gerklę, daryti inhaliacijas ir fizioprocedūras. Šias ligas išgydžius, blogas burnos kvapas dingsta.

Alerginė sloga (alerginis rinitas)

Nemalonus kvapas jaučiamas ir kaip alerginio rinito pasekmė. Panosėje atsiranda šašiukų, šnervės atrodo šiek tiek išsiplėtusios, užgultos. 

Ką daryti? Vengti alergiją provokuojančių veiksnių, drėkinti ir vėdinti kambarius, naudoti gydytojo paskirtus nosies lašus arba purškalus.

Virškinimo sutrikimai, skrandžio ligos

Sutrikus virškinimui, sergant gastritu, skrandžio opa arba padidėjus skrandžio rūgštingumui, galima užuosti iš burnos sklindantį rūgštų kvapą, primenantį mielinę tešlą. Pagal kvapą galima nuspėti, kuo vaikas serga. Acetonu dvelkteli tada, kai susvyruoja gliukozės kiekis kraujyje, amoniaku – sutrikus inkstų veiklai, žaliomis kepenimis – sergant hepatitu.

Paprastai be kvapo dar galima pastebėti, kad vaiką pykina, jam kyla noras vemti, vargina silpnumas, svaigsta galva, pasireiškia viduriavimas, vaikui skauda pilvą.

Ką daryti? Kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins vaiko būklę ir paskirs tinkamiausią gydymą. 

Disbakteriozė

Disbakteriozė ne visada pasireiškia viduriavimu ir padidėjusiu pilvo pūtimu. Dažniausiai ji iš viso nepastebima. Apie jos buvimą galima spręsti tik iš nemalonaus burnos kvapo. Taip pat yra įrodymų, kad nulemti blogą burnos kvapą gali ir grybelinės infekcijos. Ar vaikas iš tiesų turi šią problemą, padės nustatyti tyrimai. 

Ką daryti? Jei disbakteriozė pasitvirtins, tikriausiai gydytojas pasiūlys vartoti gerąsias bakterijas ir taikyti specialią dietą.

Svetimkūnis nosyje

Labai dažnai smalsūs maži vaikai įsikiša kokį nors svetimkūnį (karoliuką, pupelę, žaislo dalį ir kt.) į nosį ir visai apie jį pamiršta. Numanyti, kad ir jūsiškis neatsispyrė šiai pagundai, galite iš tirštų nosies išskyrų bei iš nosies ir burnos sklindančio nemalonaus kvapo. 

Ką daryti? Būtinai kreipkitės į gydytoją.

Skysčių trūkumas (dehidratacija)

Kūdikiai ir maži vaikai gali dehidruoti labai greitai, tad svarbu visuomet užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Dažniausiai dehidratatacija kūdikiams ir vaikams pasireiškia vemiant, viduriuojant, stipriai karčiuojant, tvyrant karštiems orams. Pirmieji dehidratacijos simtpomai yra retesnis šlapinimasis, tamsus, aitraus kvapo šlapimas, vangumas, įdubę momenėliai ir kt., o taip pat ir išdžiūvusios lūpos, burna bei prastas burnos kvapas.

Ką daryti? Stenkitės užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Žindomiems kūdikiams dažnai siūlykite krūtį, o vyresnius vaikus raginkite gerti pakankamai vandens ir elektrolitų tirpalų (jie ypač svarbūs, jei vaikas gausiai vemia ir viduriuoja). Jeigu nepavyksta užtikrinti pakankamo skysčių suvartojimo, vaikas atsisako gerti arba skysčiai „neužsilaiko“ (vaikas viską kaip pat išvemia arba tęsiasi ūmus viduriavimas), vaiko būklė blogėja, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. 

Tam tikrų maisto produktų vartojimas

Nemalonų kvapą gali nulemti ir tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, svogūnų, česnakų, stiprių prieskonių ir kt., vartojimas. Blogą burnos kvapą gali sukelti ir baltymų gausus maistas – raudona mėsa, žuvis, sūris ir kt. 

Ką daryti? Stebėti vaiko mitybą ir užtikrinti jos įvairovę.

Retesnės ligos

Retesnės prasto vaikų burnos kvapo priežastys – cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, kepenų sutrikimai, burnos vėžys ir kt. 

Ką daryti? Jei vaikas serga viena iš šių ligų, pasitarkite su šeimos gydytoju ir odontologu: jie pasiūlys galimus sprendimus, kaip kovoti su blogu burnos kvapu.