Gausios mėnesinės: ar reikėtų sunerimti? (35)

Kai kurios moterys per mėnesines kraujuoja gausiai, o kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę. Ši būklė dar vadinama menoragija. Tai gana dažna problema, tačiau moterys yra linkusios problemą ignoruoti. Tačiau jei kraujuojate gausiai, vertėtų susiplanuoti vizitą pas gydytoją: jis gali pasiūlyti daug veiksmingų būdų kraujavimui mažinti.

Kokie simptomai išduoda, kad mėnesinės yra gausios?

• Higieninį įklotą ar tamponą tenka keisti kas 1–2 val. (o per mėnesinių ciklą taip nutinka bent kelis kartus iš eilės);
• Norint kontroliuoti menstruacijų srautą, prireikia dvigubos apsaugos (pavyzdžiui, vienu metu naudoti ir tamponą, ir įklotą arba menstruacinę taurelę ir įklotą);
• Keisti higieninius įklotus ar tamponus tenka keltis ir naktį;
• Mėnesinių metu kraujuojama savaitę ir ilgiau;
• Kraujyje pastebima krešulių, kurių skersmuo – didesnis nei 2 cm;
• Dėl gausių mėnesinių tenka riboti kasdienes veiklas;
• Dėl kraujo netekimo jaučiami ir pastebimi anemijos simptomai: išsekimas, nuovargis, blyški oda, spengimas ausyse, dusulys, apetito stoka, poreikis valgyti neįprastus produktus, pagreitėjęs kvėpavimas, alpimas ir kt.
• Suprastėję kraujo tyrimai, t.y. hemoglobino, feritino stoka.

Gausaus kraujavimo priežastys

• Hormonų estrogeno ir progesterono disbalansas;
• Kiaušidžių veiklos sutrikimai (pavyzdžiui, nevykstanti ovuliacija);
• Susiformavę gerybiniai gimdos augliai, dar vadinami fibroidais: dėl jų kraujavimas tampa gausesnis ir ilgesnis nei įprastai;
• Gimdos polipai – smulkios gleivinės išaugos, taip pat lemiančios gausesnį kraujavimą;
• Endometriozė - liga, kuomet gimdos audinys išveši už gimdos ribų. Ji dažnai siejama ne tik su gausiu kraujavimu, bet ir su itin skausmingomis mėnesinėmis, galvos skausmu prieš ir menstruacijų metu, skausmingais lytiniais santykiais ir kt.;
• Onkologinės ligos – gimdos ar gimdos kaklelio vėžys;
• Nėštumo patologijos. Gausų vienkartinį kraujavimą gali sukelti įvykęs persileidimas, taip pat moteris gali gausiai kraujuoti dėl negimdinio nėštumo, kai gemalas įsitvirtina kiaušintakyje;
• Kai kurių vaistų (pavyzdžiui, nuo uždegimo ar kraujo krešėjimą mažinančių vaistų) vartojimas;
• Kitos priežastys (mažojo dubens, skydliaukės, kepenų ar inkstų ligos).

Kodėl gausių mėnesinių problemą reikėtų spręsti?

Jeigu moteris kraujuoja gausiai, tai gali trukdyti gyventi visavertį gyvenimą.

Taip pat didėja ir anemijos rizika. Mažakraujystė – gana dažna patologinė būklė, dėl kurios nuolat galite jausti nuovargį, silpnumą ir kitus minėtus varginančius simptomus.

Gausus kraujavimas taip pat gali nulemti ir kitas sveikatos problemas.

Gausių mėnesinių diagnozavimo problematika

Išsiaiškinti, ar menstruacinis kraujavimas yra gausus, nėra lengva, nes kiekviena moteris gausaus kraujavimo sąvoką supranta skirtingai. Įprastai kraujavimas trunka iki 3–5 dienų, mėnesinių metu netenkama apie 60 ml kraujo. Sergančios menoragija moterys kraujuoja ilgiau ir praranda 2–3 kartus daugiau kraujo.

Problemai diagnozuoti efektyvu stebėti, kada mėnesinės prasidėjo ir baigėsi, kiek įklotų ar tamponų pakeitėte. Akivaizdžiai pamatuoti netenkamo kraujo kiekį gali padėti menstruacinė taurelė.

Taigi, jei manote, kad jūsų mėnesinės yra gausios, šie duomenys gydytojui galėtų suteikti nemažai vertingos informacijos: iki apsilankymo pas ginekologą viską nuodugniai fiksuokite.

Tyrimai siekiant diagnozuoti menoragiją

Pagrindiniai tyrimai

• Kraujo tyrimas padės išsiaiškinti, ar nesergate anemija, nesutrikusi skydliaukės veikla ar kraujo krešėjimas.
• Gimdos kaklelio PAP tyrimas. Atliekant šį tyrimą nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų.
• Gimdos gleivinės (endometriumo) biopsija. Mėginiai šiam tyrimui imami iš vidinės gimdos gleivinės. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar gimdos gleivinėje nėra pakitimų.
• Ultragarsinis tyrimas. Jis leidžia ištirti kraujagysles, audinius ir organus.

Papildomi tyrimai

• Histeroskopija. Šios procedūros metu smulkiu įrankiu nuodugniai apžiūrimas gimdos vidus. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar gimdoje nėra miomų, polipų ir kitų darinių, galinčių sukelti kraujavimą.
• Gimdos kaklelio dilataciją (praplėtimas) ir kiuretažas (mėginio ėmimas). Šios procedūros metu specialiais plėtikliais išplečiamas gimdos kaklelio kanalas, kad į gimdos ertmę būtų galima lengvai įstumti specialų instrumentą kiuretę ir atlikti kiuretažą – paimti gimdos kūno gleivinės mėginį. Tyrimas gali padėti išsiaiškinti kraujavimo priežastį.

Gausių mėnesinių gydymas

Medikamentinis gausių mėnesinių gydymas

• Geležies papildai. Jei atsiranda anemijos simptomų, geležies papildai padeda efektyviau organizmą aprūpinti hemoglobinu.
• Vaistai nuo skausmo. Mėnesinių metu vartojamas ibuprofenas ar kiti vaistai nuo skausmo kartu mažina ir spazmus, ir gali mažinti kraujavimą.
• Kontraceptikai. Kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedai ir kt. padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą ir mažina kraujavimą, neleidžia pastoti.
• Gimdinė kontracepcija. Hormoninė gimdos spiralė sureguliuoja ciklą, sumažina kraujavimą, apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo.
• Hormonų terapija (vaistai, kurių sudėtyje yra estrogeno ir (arba) progesterono) skiriama siekiant mažinti kraujavimą.
• Antifibrinoliziniai vaistai, vartojami siekiant išvengti pernelyg gausaus kraujavimo.

Chirurginis gausių mėnesinių gydymas

• Gimdos kaklelio dilatacija ir kiuretažas. Procedūros metu, siekiant sumažinti kraujavimą, pašalinamas viršutinis gimdos gleivinės sluoksnis. Laikui bėgant šią procedūrą gali tekti pakartoti.
• Chirurginė histeroskopija. Specialiu įrankiu gali būti pašalinami gimdos polipai, miomos, koreguojamos kitos anomalijos.
• Gimdos gleivinės abliacija ar rezekcija. Siekiant kontroliuoti menstruacinį kraujavimą chirurginės procedūros metu pašalinama visa gimdos gleivinė arba jos dalis. Kai kurioms pacientėms mėnesinės visiškai nutrūksta, kitoms gali tęstis, tačiau bus lengvesnės nei anksčiau. Deja, po šios procedūros moteris ateityje negali susilaukti vaikų.
• Histerektomija. Tai sudėtinga operacija, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama visa gimda. Po šios procedūros nutrūksta mėnesinės, moteris nebegali pastoti.