Migdymo būdai: ĮVADAS (49)

Kaip užmigdyti kūdikį? Pradėkime nuo to, kad vaikai, kaip ir jų tėvai yra skirtingi. Šių dienų mokslininkai ir psichologai teigia, kad nėra vieno geriausio būdo, kaip auginti ir prižiūrėti kūdikius.

Tą patį galima pasakyti ir apie migdymą. Tad kaip išsirinkti tą būdą, kuris geriausiai tinka būtent tavo kūdikiui (o taip pat ir visai jūsų šeimai)?

Visų pirma, pasikliaukite savo intuicija: ne kas kitas, o jūs geriausiai pažįstate savo mažylį, nujaučiate, ką galėtų reikšti jo verksmas ar niurzgėjimas. Jei išbandote užmigdyti vienu būdu, bet jis nepasiteisina – išbandykite kitą. Gali būti, kad jūsų atveju pasiteisins kelių metodų mišinys ar pavyks atrasti savo, „firminį“ migdymo būdą.

1. Būdas migdyti tol, kol visiškai užmiega

Kam tinka: naujagimiams ir kelių mėnesių amžiaus kūdikiams, taip pat visiems, kuriuos tėvai turi kantrybės taip (ilgai) migdyti.

Privalumai: derinamasi prie kūdikio, bandoma suprasti, kas jam geriausiai tinka, įsiklausyti į jo poreikius.

Trūkumai: dažnai šis būdas tėvams yra varginantis ir nelabai patogus. Jei šis metodas naudojamas ilgai (iki 9 mėn. ar ilgiau), gali atsirasti sąmoningas ar nesąmoningas pripratimas – pavyzdžiui, vaikas gali užmigti tik supamas ar maitinamas.

Esmė: tai daugiau ne metodas, o natūraliai ir instinktyviai susiformuojantis migdymo būdas. Kūdikis migdomas pasitelkiant į pagalbą „pagalbines priemones“ ir migdomas tol, kol visiškai užmiega ir tik tuomet mažylis paguldomas į lovytę. „Pagalbinės priemonės“ gali būti įvairios: supimas, lopšinės, maitinimas ir t.t.

2. Miegojimo kartu būdas

Kam tinka: naujagimiams ir bet kokio amžiaus kūdikiams, ypač tiems, kuriems reikia artimo fizinio kontakto, taip pat jautresniems, neramiems kūdikiams.

Privalumai: šalia mamos dažniausiai užmiega net ir labai neramūs kūdikiai, artimas fizinis ryšys padeda formuotis artimam emociniam ryšiui tarp mamos ir vaiko. Mamai nereikia keltis žindyti.

Trūkumai: didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika. Būtina paisyti saugumo taisyklių. Kai kurie kartu miegantys tėvai blogiau išsimiega. Įpratęs miegoti su tėvais, vėliau gali sunkiai persikraustyti į savo lovą, gali jaustis atstumtas.

Esmė: kūdikis miega tėvų lovoje šalia mamos. Mama gali greitai sureaguoti į jo niurzgėjimą, o jausdamas fizinį artumą kūdikis užmiega greičiau, miega ramiau.

3. Savarankiško nusiraminimo būdas

Kam tinka: kūdikiams, kurie sugeba nurimti ir užmigti nesiimant „ypatingų priemonių“. Naudokite šį būdą, jei norite, kad kūdikis miegotų savo lovytėje, tačiau sunkiai ištveriate mažylio verksmą ir/ arba jei nepritariate radikalesniems migdymo metodams („ilgo atsisveikinimo“, Ferberio metodui).

Privalumai: kūdikis nevirkdomas, reaguojama į jo norą pabūti su tėvais.

Trūkumai: tėvams reikia įdėti daugiau pastangų, gali reikėti dažnai keltis naktį, ypač jei kūdikis neramus.

Esmė: mama būna šalia mažylio lovytės iki jis užmiega, tačiau nelaiko jo ant rankų, nesupa. Taip kūdikis pamažu išmoksta užmigti pats. Naktį kūdikiai nubunda, ir ne vieną kartą, tad jei vaikutis moka užmigti pats, jis tiesiog apsiverčia ant kito šono ir vėl užmiega – taip, kaip tai darome ir mes. Kūdikiui nereikės papildomų priemonių: nešiojimo, dainavimo ar žindymo. Tačiau gali būti, kad pasigedęs mamos jis ims verkti. Tokiu atveju gali tekti keltis ir eiti jo nuraminti.

4. „Ilgo atsisveikinimo“ būdas

Kam tinka: 5 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, kurie gana lengvai nusiramina, nėra itin jautrus, nėra labai prisirišę prie mamos arba per daug aktyvus. Naudokite šį būdą, jei norite, kad kūdikis miegotų savo lovytėje, tačiau galite ištverti „šiek tiek” jo verksmo ir esate pasiruošę kantriai ir nuosekliai laikytis veiksmų plano bent porą savaičių.

Privalumai: reaguojama į kūdikio poreikius, norą pabūti su tėvais.

Trūkumai: reikia apsišarvuoti kantrybe, procesas trunka ne mažiau kaip 1,5 savaitės. Gali būti sunku ištverti vaiko ašaras.

Esmė: Kas keletą dienų vis mažinama mamos „dėmesio dozė” – mama vis mažiau ir mažiau dalyvauja migdant kūdikį, ir taip palaipsniui mažylis pripranta užmigti pats.

5. Ferberio metodas

Kam tinka: 6 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, taip pat ir vyresniems vaikams, kurie nėra išmokę užmigti patys. Šis metodas geriau tinka ramiems, ne itin jautriems mažyliams ir tėvams, kurie turi „plieninius nervus” ir gali ištverti vaiko verksmą.

Privalumai: Ferberio teigimu, šis metodas padeda vaikui išmokti užmigti pačiam vos per kelias dienas ar savaitę.

Trūkumai: tėvams tai gali būti labai skausmingas metodas. Kai kurie specialistai šį metodą laiko per žiauriu taip pat ir vaikui.

Esmė: Kas vakarą laikomasi griežtos dienotvarkės ir pasiruošimo miegui ritualo. Ritualas ne tik nuramina vaiką, bet ir padeda suprasti, kad artinasi miego laikas. Paguldę vaiką į lovytę tėvai išeina iš kambario net jei vaikas verkia. Į vaiko kambarį grįžta tik po kurio laiko ir tik porai minučių, pasikalba su kūdikiu, paglosto jį, pabando nuraminti, tačiau neima jo ant rankų (net jei vaikas nesiliauja verkęs). Mažylis pamažu įsisąmonina, kad viskas, ko jis pasiekia verkimu, yra poros minučių vizitas, ir susitaiko su mintimi, kad verčiau bandyti užmigti pačiam.

----------------------------------------------------

Visi migdymo būdai išsamiai:

Migdymo būdai: ĮVADAS

I – migdyti tol, kol visiškai užmiega

II – miegojimas kartu

III – savarankiškas nusiraminimas

IV – „ilgas atsisveikinimas“

V – Feberio metodas

Dalia Mickevičiūtė
www.psichoterapija-jums.lt