Kaip pagal vaiko kosulį nustatyti ligą?

Vaiko kosulys gali priversti sunerimti tėvus, ypač jei mažyliui jau teko sirgti plaučių uždegimu, laringitu, bronchitu ar kitomis sunkesnėmis ligomis.

Ir vis dėlto krūpčioti kaskart vaikui kostelėjus – ne išeitis. Geriau išmokti kosulį atpažinti, kad laiku imtumėtės atitinkamų priemonių.

Turėkite omenyje, kad galutinę diagnozę ir kosulio priežastį nustato gydytojas, atsižvelgęs ne vien į kosulio pobūdį, bet ir kitus ligos simptomus. Tačiau kartais pakosėti gali net ir visiškai sveikas vaikas – tai nebūtinai yra prasidedančios ligos simptomas.

Vaikas kosti: ką kosulio pobūdis gali sufleruoti apie ligą?

Ūmus, dažnas kosulys

Tokio pobūdžio kosulys būdingas ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat gerklų uždegimui, tracheitui, bronchitui, plaučių uždegimui (juo susirgus sunku atsikosėti, kosulys – sunkus, gilus).

• Jei vaikas susirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kosulys dažniausiai iš pradžių būna sausas, neproduktyvus, įkyrus.
• Jei kosulys prasidėjo kartu su temperatūra ir sloga – tai vienas iš virusinės infekcijos požymių. Vaikui gali būti sunku įkvėpti, balsas prikimsta.
• Susirgus laringitu ir tracheitu kosulys primena lojimą, jame tarsi girdimas savotiškas metalinis skambesys (tėvai vėliau jį greitai atskiria).
• Susirgus kokliušu kosulys labai ūmus ir labai varginantis, pasireiškiantis priepuoliais, kurie gali būti tokie stiprūs, kad net sukelia vėmimą.
• Bronchito vėlesnėms stadijoms būdingas šlapias kosulys, atkosėjami skrepliai (maži vaikai jų neišspjauna, dažniau nuryja, tačiau skreplių atkosėjimo momentą galima išgirsti). Atsikosėjus kuriam laikui palengvėja, bet paskui gleivės ir vėl ima kauptis.

Spazminis kosulys

Spazminis kosulys paprastai būna neproduktyvus, varginantis, kosėjimo pabaigoje girdimas aukštesnis švilptelėjimas, obertonas.

Spazminis kosulys mažiems vaikams gali pasireikšti ir susirgus bronchitu ar bronchiolitu. Šioms ligoms būdingas švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja – tai bronchinės obstrukcijos arba astmos požymis.

Jei spazminis kosulys atsirado staiga, be kitų ligos simptomų – gali būti, kad į kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.

Užsitęsęs kosulys (trunkantis ilgiau nei 2 savaites)

Kosulys užsitęsia gana dažnai, ypač persirgus bronchitu, ir įprastai būna siejamas su padidėjusia gleivių gamyba po infekcijos arba padidėjusiu kosulio receptorių jautrumu.

Norint iššifruoti tokį kosulį svarbu atsižvelgti į vaiko amžių:

• Kūdikiai. Po obstrukcinio bronchito likusi gleivių hipersekrecija sukelia retą drėgną kosulį, jis gali tęstis apie mėnesį ir ilgiau. Išskirtinis jo požymis – gydytojas gali girdėti karkalaus. Dėl hipersekrecijos kilęs kosulys palengva slopsta – kartojasi vis rečiau, kosima ne taip intensyviai.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikai. Gleivėms iš nosiaryklės nutekant į gerklę kosulys tęsiasi ilgiau. Taip nutinka, kai vaikas serga nazofaringitu, adenoiditu (adenoidų uždegimu), jam diagnozuota adenoidų hipertrofija (padidėję adenoidai). Skirtingai nei bronchito atveju, kosint nesigirdi karkalų, kosulys paviršinis, jis praeina išgydžius slogą. O, pavyzdžiui, užsitęsęs, 2–4 savaites trunkantis kosulys būdingas lėtiniu bronchitu sergantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams.
• Mokyklinio amžiaus vaikai. Užsitęsęs sausas kosulys mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams gali trukti iki 6 savaičių, dažnai tai būna tracheito ar tracheobronchito, išsivysčiusio po virusinių kvėpavimo takų infekcijų, požymis. Toks kosulys dažnai yra skausmingas, priepuolinis, priepuoliai baigiasi pasišalinus vientisų gleivių kamuoliukui. Ilgai trunkantis, nuolatinis kosulys gali stiprėti ir silpnėti, bet vaikas kosti beveik nuolat. Dažniausiai toks kosulys pasireiškia sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis.

Užsitęsęs kosulys taip pat būdingas susirgus bakterijų mikoplazmų (Mycoplasma pneumoniae) arba bakterijų chlamidijų (Chlamydia pneumoniae) sukeltomis kvėpavimo takų infekcijomis.

Chroniškas, beveik nuolatinis kosulys, pasireiškiantis trumpais kosčiojimo epizodais yra būdingas gastroezofaginio refliukso ligai. Šios ligos nulemtas kosulys suintensyvėja naktį.

Dvitonis kosulys

Kosėti pradedama žemu, baigiama aukštu tonu. Kartais toks kosulys rodo, jog į stambiuosius bronchus pateko svetimkūnis.

Šiais atvejais gali būti svarstoma atlikti bronchoskopiją (endoskopinį tyrimą):

• Įtariama, kad kvėpavimo takuose galėjo įstrigti svetimkūnis;
• Sutriko kvėpavimas;
• Kvėpavimo garsai yra asimetriški;
• Dvitonis kosulys prasidėjo staiga.

Naktinis kosulys

Kosulys naktį taip pat būdingas bronchinei astmai. Atsiranda anksti ryte, paaštrėjus bronchų spazmams.

Jis gali kilti ir dėl alergijos – pavyzdžiui, pagalvėje esantiems pūkams, dulkių erkutėms ir kt.

Taip pat dažnai naktimis kosėja vaikai, kurių adenoidai yra padidėję. Gulint gleivės iš nosies patenka į gerklę, vaikui kvėpuojant per nosį burnos gleivinė išsausėja, o tai sukelia kosėjimo refleksą.

Naktį arba paryčiais pasireiškiantis kosulys yra labai būdingas gastroezofaginio refliukso ligai.

Kosulys giliai įkvepiant arba fizinio krūvio metu

Dažnai po gilaus įkvėpimo kosėti pradeda bronchine astma sergantys vaikai. Toks kosulys atsiranda dėl bronchų hiperaktyvumo.

O kosulys fizinio krūvio metu – tai bronchų hiperaktyvumo požymis, įprastai pasireiškiantis sergantiesiems astma.

Įpročio kosulys

Įpročio kosulys, kitaip – somatinio kosulio sindromas arba kosulio tikas, būna sausas, pasitaiko tik dieną, miegant nevargina.

Jo išskirtinis bruožas – reguliarumas ir dažnumas: vaikas kosti kelis kartus per minutę, liaujasi valgant ar kalbant. Šis kosulys dažniausiai būna vaiko reakcija į stresinę situaciją mokykloje ar šeimoje, o vėliau tampa įpročiu, kartais pasireiškia kaip tikas.

Maži vaikai dažnai kosti dėl streso. Pavyzdžiui, kosulys sustiprėja prieš pat apsilankymą pas gydytoją ir praeina vos išėjus iš kabineto.

Dažniausios vaikų ligos, kurių pagrindinis simptomas yra kosulys

Kosulys – vienas pirmųjų daugelio ligų simptomų, tad svarbu mokėti jį atskirti ir prireikus laiku kreiptis į gydytoją.

• Peršalimas (viršutinių kvėpavimo takų infekcija). Kosulys sausas, nepavyksta atsikosėti, tačiau jis nėra giluminis. Kosulį dažniausiai lydi gerklės skausmas. Persirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kosulys gali užsilikti. Šis kosulys yra sausas, nelabai intensyvus, tačiau gali kamuoti net kelias savaites. Dažniausiai pasireiškia sudirginus ir taip po ligos jautrius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, išėjus į šaltį ar patekus į nešvarią, dulkėtą, prirūkytą patalpą.
• Bronchitas. Iš pradžių kosulys sausas, o ligai atsitraukiant tampa drėgnas, atkosėjami skrepliai. Kosulys gali būti skausmingas, raižantis gerklę.
• Plaučių uždegimas. Kosulys sausas arba drėgnas, atkosėjami skrepliai. Kosulio metu dažnai juntamas skausmas krūtinėje.
• Gripas. Ligonį gali varginti sausas kosulys. Kosulio metu dažnai paaštrėja galvos, raumenų skausmas.
• Laringitas. Kosulys sausas, kosčiojimai trumpi, primenantys lojimą. Kosulį lydi užkimęs balsas. Esant stipriam priepuoliui (dažniausiai naktį) vaikas gali pradėti dusti.
• Kokliušas. Kosulio priepuoliai labai intensyvūs, ypač varginantys. Kosulys gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą.
• Bronchinė astma. Kosulys labai intensyvus, spazminis, neretai pereinantis į dusulį. Kosulio priepuolio pradžioje ir pabaigoje sunku kvėpuoti (ypač iškvėpti), kvėpavimas paviršinis.
• Gastroezofaginio refliukso liga. Periodiškai kylanti skrandžio rūgštis dirgina ir pažeidžia gleivinę, tad vaikas nuolat, chroniškai kosti. Kosčiojimas trumpas, kartais su atsikrenkštimu. Šis kosulys ypač suintensyvėja naktį, ryte, gulint lovoje ir labai trikdo miego kokybę.
• Mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija. Mikoplazmų sukeltai infekcijai būdingas gerklės skausmas ir sausas kosulys, kuris gali tęstis net iki kelių savaičių ar mėnesių. Taip pat pasireiškia galvos skausmas, karščiavimas, nuovargis, dusulys. Maži vaikai dažniau skundžiasi čiauduliu, sloga, akių ašarojimu, virškinimo sistemos problemomis - vėmimu, viduriavimu.
• Chlamidijų sukelta kvėpavimo takų infekcija. Jos simptomai panašūs į mikoplazmų sukeltos infekcijos. Būdinga lėta ligos eiga - dažniausiai ima skaudėti gerklę, po kelių savaičių pasireiškia ilgai, 2-6 savaites ir ilgiau trunkantis kosulys, kurį gali „pakeisti“ bronchitas ar lengvos formos plaučių uždegimas.

Kaip gydyti kosulį?

Skysčių vartojimas

Kosulio kamuojamam ligoniui taip pat svarbu gerti daug skysčių – paprasto drungno arba paskaninto vandens (pavyzdžiui, su citrinų griežinėliais), gleives skystinančių, atsikosėti padedančių vaistažolių arbatų.

Inhaliacijos

Šiuo metu kosuliui gydyti plačiai rekomenduojamos inhaliacijos su mineraliniu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu naudojant specialų prietaisą – inhaliatorių. Inhaliacijos drėkina, ramina ir gydo sudirgintą gleivinę, palengvina simptomus.

Oro drėkinimas

Jautrius, ligos pažeistus kvėpavimo takus gali dirginti ir kosulį sustiprinti sausas patalpų oras. Vaikas jausis geriau, efektyviau atsikosės ir lengviau kvėpuos, jeigu drėkinsite patalpų orą. Galima įsigyti specialų drėkintuvą arba orą drėkinti namų sąlygomis.

Vaistai nuo kosulio

Sausam, dirginančiam kosuliui slopinti vartojami raminantys sirupai ar kosulį slopinantys preparatai. Jeigu kosulys ypač stiprus, priepuolinis, gali būti skiriami jį slopinantys vaistai, dažniausiai vartojami prieš miegą, kad kosulio išvargintas ligonis galėtų kokybiškai pailsėti.

Esant drėgnam kosuliui su gleivėmis tinkami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie skystina sekretą. Tiesa, mažiems vaikams kai kurie atsikosėjimą lengvinantys sirupai gali būti neveiksmingi ir nerekomenduojami.

Labai svarbu, kad vaistai nuo kosulio būtų vartojami gydytojui paskyrus ar bent su juo pasitarus.

Kada dėl kosulio būtina kreiptis į gydytoją?

Pasireiškus kosuliui ne visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Daugeliu atvejų kosulys yra virusinis ir praeina savaime, taigi, neprireikia skubios gydytojo apžiūros.

Tačiau į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• Vaikui sunku kvėpuoti;
• Mėlynuoja lūpos;
• Vaikas tapo vangus;
• Negali nieko nuryti, atsigerti;
• Iškilo labai aukšta temperatūra;
• Įtariamas svetimkūnis;
• Kosulys užsitęsė, darosi vis intensyvesnis.

Atvykę pas gydytoją pasistenkite pateikti kuo daugiau informacijos:

• Kuo tiksliau įvardykite, kada vaikas pradėjo kosėti;
• Koks kosulys kamuoja vaiką (sausas ar drėgnas, pavienis ar priepuolinis ir pan.);
• Kada kosulys suintensyvėja (naktį, būnant šaltoje aplinkoje ir pan.);
• Kokius vaistus, arbatas jau vartojate;
• Kokie kiti simptomai pasireiškia.

Turėkite omenyje, kad negydoma liga, sukėlusi kosulį, gali komplikuotis. Kosulys – labai varginantis simptomas, trukdantis ligoniui gerai išsimiegoti, pailsėti ir atgauti sveikimui būtinas jėgas.