TVKaip pagal vaiko kosulį nustatyti ligą?
Vaiko kosulys gali sukelti panikos priepuolį... jo tėvams. Ypač jei mažyliui jau teko gultis į ligoninę susirgus plaučių uždegimu, laringitu, bronchitu ar kitais „tradiciniais“ šaltojo sezono baubais.
Ir vis dėlto krūpčioti kaskart vaikui kostelėjus – ne išeitis. Geriau išmokti kosulį dešifruoti, kad laiku griebtumėtės atitinkamų priemonių arba kad nepultumėte panikuoti tada, kai nerimauti nėra pagrindo. Pavyuzdžiui, net ir sveikas kaip ridikas vaikas per dieną gali nusikosėti 10-15 kartų, ypač rytais – ir tai visai nėra prasidedančios ligos simptomas.
Ūmus dažnas kosulys. Būdingas prasidėjus ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat gerklų uždegimui, tracheitui, bronchitui, plaučių uždegimui. Jei vaikas susirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosulys dažniausiai iš pradžių būna sausas, neproduktyvus, įkyrus. Susirgus laringitu ir tracheitu kosulys primena lojimą, jame tarsi girdimas savotiškas metalinis skambesys (kartą su juo susidūrę tėvai vėliau jį atskiria jau iš pirmo kostelėjimo). Užklupus plaučių uždegimui kosulys paprastai būna šlapias jau nuo pirmųjų ligos valandų, tačiau atsikosėti vis tiek labai sunku, kosulys eina iš giliai.
Bronchitui būdingas šlapias kosulys, atkosėjami skrepliai (maži vaikai jų neišspjauna, dažniau nuryja, tačiau skreplių atkosėjimo momentą galima išgirsti). Atsikosėjus kuriam laikui palengvėja, bet paskui gleivės ir vėl ima kauptis gerklėje.
Vis dėlto galutinę diagnozę ir kosulio priežastį nustato gydytojas, atsižvelgęs ne vien į kosulio pobūdį, bet ir kitus ligos simptomus. Pavyzdžiu, jei kosulys prasidėjo kartu su temperatūra ir sloga – tai vienas iš virusinės infekcijos požymių. Vaikui gali būti sunku įkvėpti, balsas prikimęs.
Sausas, skardus stakato kosulys, užeinantis priepuoliais, pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais gali rodyti chlamidinę pneumoniją – būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Spazminis kosulys. Būdingas bronchinei astmai, nors mažiems vaikams toks pasireiškia ir susirgus bronchitu ar bronchiolitu. Šioms ligoms būdingas karkimas ar švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja – tai bronchinės obstrukcijos požymis. Spazminis kosulys paprastai būna neproduktyvus, varginantis, kosėjimo pabaigoje girdimas aukštesnis švilptelėjimas, obertonas.
Jei spazminis kosulys kilo staiga, be kitų ligos simptomų – gali būti, kad į kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.
Užsitęsęs kosulys (ilgiau nei 2 savaites). Pasitaiko gana dažnai, ypač persirgus bronchitu. Paprastai būna susijęs ne tiek su uždegiminiu procesu kaip tokiu, kiek su poinfekcine drėgmės hiperprodukcija arba kosulio receptorių hiperjautrumu. Norint iššifruoti tokį kosulį svarbu vaiko amžius. Kūdikiams po obstrukcinio bronchito likusi gleivių hipersekrecija sukelia retą šlaipą kosulį, jis gali tęstis apie mėnesį ir net ilgiau. Išskirtinis jo požymis – krūtinės ląstoje girdimi karkalai. Jie išnyksta vos atsikosėjus ir atsiranda prieš atsikostint kitą kartą, girdimi net per atstumą. Dėl hipersekrecijso kilęs kosulys palengva slopsta – kartojasi vis rečiau, kosima ne taip intensyviai.
Darželinio amžiaus vaikams užsitęsęs kosulys dažniausiai atsiranda kai gleivės iš nosiaryklės nuteka į gerklę. Taip nutinka kai vaikas serga nazofaringitu, adenoiditu, adenoidų hipertrofija. Skirtingai nei bronchito atveju, kosint nesigirdi karkalų, kosulys paviršinis, jis praeina išgydžius slogą.
Užsitęsęs, 2-4 savaites trunkantis bronchitinis kosulys būdingas ikimokyklinukams su recidyviniu bronchitu.
Užsitęsęs sausas kosulys. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams jis gali trukti iki 6 savaičių, dažnai tai būna tracheito ar tracheobronchito, išsivysčiusio po virusinių kvėpavimo takų infekcijų, požymis. Toks kosulys dažnai skausmingas, priepuolinis, priepuoliai baigiasi pasišalinus vientisų gleivių kamuoliukui.
Ilgai trunkantis, nuolatinis kosulys. Jis gali stiprėti ir silpnėti, bet svarbiausia – kad vaikas kosti beveik nuolat. Dažniausiai toks puola sergant chroniškomis kvėpavimo organų ligomis.
Psichologinis kosulys. Jis būna sausas, metalinio skambesio, pasitaiko tik dieną, miegant nekostima. Jo išskirtinis bruožas – reguliarumas ir dažnumas (po 4-8 kartus per minutę). Toks kosulys liaujasi žmogui valgant ar kalbant. Šis kosulys dažniausiai būna vaiko reakcija į stresinę situaciją mokykloje ar šeimoje, vėliau tampa įpročiu, kartais pasireiškia kaip tikas. Maži vaikai dažnai kosti patirdami stresą arba siekdami savo tikslų. Kosulys sustiprėja prieš pat apsilankymą pas gydytoją ir praeina vos išėjus iš kabineto. Toks kosulys gali kilti ir pokalbio temai pakrypus vaikui nepatinkančia linkme ar tada, kai mažyliui stinga dėmesio, jis nori būti pastebėtas.
Dvitonis kosulys. Kosėti pradedama žemu, baigiama aukštu tonu. Kartais toks kosulys rodo, jog į stambiuosius bronchus pateko svetimkūnis. Tai – indikacija bronchoskopijai.
Kosulys giliai įkvepiant. Dažnai taip kosti bronchine astma sergantys vaikai. Toks kosulys atsiranda dėl bronchų hiperaktyvumo.
Naktinis kosulys. Būdingas bronchinei astmai. Atsiranda anksti ryte, paaštrėjus bronchų spazmams. Jis gali kilti ir dėl alergijos – pavyzdžiui, pagalvėje esantiems pūkams, dulkėms ar netoli lovos pastatytai kambarinei gėlei. Taip pat dažnai naktimis kosėja vaikai, turintys padidėjusius adenoidus – gulint gleivės iš nosies patenka į gerklę, burnos gleivinė išsausėja vaikui kvėpuojant per nosį, tai sukelia kosėjimo refleksą.
Kosulys fizinio krūvio metu. Tai bronchų hiperaktyvumo požymis, jis paprastai pasireiškia sergantiesiems astma.
Kosulys - vienas pirmųjų daugelio ligų simptomų, tad svarbu mokėti jį atskirti ir nustatyti diagnozę.
Dažniausios vaikų ligos, pasireiškiančios kosuliu
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (paprasčiau - peršalimas). Kosulys sausas, nepavyksta atsikosėti, tačiau jis nėra „giluminis“. Kosulį lydi gerklės skausmas.
Persirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kolys gali „užsilikti“. Šis kosulys sausas, nelabai intensyvus, tačiau galintis kamuoti net kelias savaites. Dažniausiai pasireiškia sudirginus ir taip po ligos jautrius kvėpavimo takus, pavyzdiui, išėjus į šaltį ar patekus į nešvarią, dulkėtą, prirūkytą patalpą.
Bronchitas. Iš pradžių kosulys sausas, o ligai atsitraukiant drėgnas, su atkosėjamais skrepliais. Kosulys gali būti skausmingas, raižantis gerklę.
Plaučių uždegimas. Kosulys drėgnas, su atkosėjamais skrepliais, kartais net su krauju. Kosulio metu dažnai juntamas skausmas krūtinėje.
Gripas. Ne visuomet, tačiau ligonį gali varginti sausas kosulys. Kosulio metu dažnai paaštrėja galvos, raumenų skausmas.
Laringitas. Kosulys sausas, kosėjama trumpais kosčiojimais, primenančiais lojimą. Kosulį lydi balso užkimimas. Esant stipriam piepuoliui (dažniausiai naktį) vaikas gali pradėti dusti.
Kokliušas. Kosulio priepuoliai labai intensyvūs, ypač varginantys. Kosulys gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą.
Astma. Kosulys labai intensyvus, spazminis, netrukus pereinantis į dusimą. Kosulio priepuolio pradžioje ir pabaigoje sunku kvėpuoti (ypač iškvėpti), kvėpavimas paviršinis.
Gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo). Periodiškai kylanti skrandžio rūgštis dirgina ir pažeidžia gleivinę, žmogus nuolat, chroniškai kosti. Kosčiojimas trumpas, kartais su atsikrenkštimu. Šis kosulys ypač suintensyvėja naktį, ryte, gulint lovoje ir labai trikdo miego kokybę.
Kada dėl kosulio būtina kreiptis į gydytoją?
Pasireiškus kosuliui derėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Negydomas kosulys ir jį sukėlusios ligos gali komplikuotis. Kosulys labai varginantis simptomas, trukdantis ligoniui gerai išsimiegoti, pailsėti ir atgauti sveikimui būtinas jėgas.
Atvykę pas gydytoją pasistenkite pateikti kuo daugiau informacijos: kuo tiksliau įvardinkite, kada vaikas pradėjo kosėti; koks kosulys kamuoja vaiką (sausas ar drėgnas, pavienis ar priepuolinis ir pan.); kada kosulys suintensyvėja (naktį, būtant šaltyje ir pan.); kokius vaistus, arbatas jau vartojate; kokie kiti simptomai pasireiškia.
Kaip gydyti kosulį?
Kosulio gydymui dažniausiai skiriami gleives skystinantys vaistai mukolitikai, padedantys ligoniui greičiau atsikosėti. Jeigu kosulys ypač stiprus, priepuolinis gali būti skiriami jį slopinantys vaistai, dažniausiai vartojami prieš miegą, kad išvargęs ligonis galėtų kokybiškai pailsėti.
Kosulio kamuojamam ligoniui taip pat svarbu gerti daug skysčių - paprasto, drungno vandens arba vandens su citrina, gleives skystinančių, atsikosėti padedančių arbatų su aviečių, eukaliptų, gysločių lapais, anyžiais, debesylų šaknimis.
Kosėjant padeda inhaliacijos, t.y. kvėpavimas garais. Inhaliacijos slopina uždegiminius procesus, ramina ir gydo sudirgintą gleivinę. Jeigu kosulys sausas, vertėtų daryti inhaliacijas su jūros druska, jei drėgnas - su silpnu sodos tirpalu. Sveikstant arba profilaktiškai galima pakvėpuoti spygliuočių, eukaliptų arba šaltalankių eteriniais aliejais papildytais garais.
Jautrius, ligos pažeistus kvėpavimo takus gali dirginti ir kosulį sustiprinti sausas patalpų oras. Ligonis jausis geriau, efektyviau atsikosės ir lengviau kvėpuos, jeigu drėkinste patalpų orą (galima nusipirkti specialų drėkintuvą arba ant karštų radiatorių dėti sušlapintus rankšluosčius).
