Vaiko miegas visą naktį: kada to galima tikėtis? (639)

FamVeld | Shutterstock.com

Neramus vaiko miegas naktį labai vargina ne tik tėvus, bet ir jį patį. Naktį prastai miegančiam vaikui sunkiau mokytis naujų dalykų, jis yra irzlesnis, gali sutrikti jo apetitas, dėl nekokybiško miego arba jo stokos silpnėja imunitetas, todėl padidėja rizika susirgti.

Kokio amžiaus kūdikis gali išmiegoti visą naktį?

Dažniausiai visą naktį išmiega (arba trumpam nubudę ir vėl greitai, savarankiškai užmiega) kūdikiai, kurie nebėra maitinami naktimis.

Yra vos 2-3 mėnesių kūdikių, kurie nepamaitinti išmiega visą naktį, tačiau yra 1-erių metų vaikų, kurie naktį nubunda ir prašo mamos pieno arba mišinėlio (pastaroji situacija yra retesnė, nes mišinėlis yra sunkiau virškinamas, sotumas juntamas ilgiau).

Kaip užtikrinti ramų vaiko miegą visą naktį?

Galima rasti labai daug ir itin skirtingų patarimų, kaip užtikrinti ramų ir gilų kūdikio miegą visą naktį, tačiau miego specialistai sutaria, kad yra keturi esminiai dalykai, padedantys vaikui (ir jo tėvams) išmiegoti visą naktį:

• Dienotvarkė (guldymas, kėlimasis, dienos poguliai ir kt. tuo pačiu laiku);
• Pasiruošimo miegui ritualas (kiekvieną vakarą pasikartojanti veiksmų seka guldant vaiką miegoti);
• Migdymas be pagalbinių priemonių (maitinimo, supimo ir pan.);
• Tinkama miego aplinka (kambaryje turi būti tamsu, jis turi būti išvėdintas, optimali oro temperatūra - apie 20°C, oro drėgmė - apie 50%).

Kūdikio migdymo ir miegojimo metodai

Galima išskirti penkis pagrindinius kūdikių ir mažų vaikų migdymo bei miegojimo metodus:

• Migdymas tol, kol visiškai užmiega. Kūdikis migdomas pasitelkiant pagalbines priemones (maitinimą, supimą ir pan.) ir užmigęs perkeliamas į lovelę;
• Miegojimas kartu. Tėvai (kartais ir truputį vyresni broliai, seserys) miega vienoje lovoje.
• Savarankiškas nusiraminimas. Tėvai būna šalia vaiko, jį pakalbina, tačiau neima ant rankų ir skatina nurimti bei užmigti savarankiškai.
• „Ilgas atsisveikinimas“. Palaipsniui migdymo metu skiriamas dėmesys ir migdymo trukmė vis mažinami.
• Ferberio metodas. Laikomasi griežtos dienotvarkės, kūdikiui leidžiama kurį laiką išsiverkti vienam, jis palaipsniui išmoksta užmigti savarankiškai.

Konkretaus metodo pasirinkimas (o galbūt ir savito metodo sukūrimas) priklauso tiek nuo kūdikio temperamento, tiek nuo tėvų požiūrio, nusiteikimo ir galimybių. Vertėtų pasigilinti į visus metodus ir išsirinkti tinkamiausią jūsų vaikui ir šeimai.

Pavyzdžiui, Ferberio metodo šalininkų nuomone, vaikas turi gebėti užmigti pats. Jeigu kaskart reaguojate į naktinį verksmą fiziniu dėmesiu, einate vaiko raminti, vaikas neišmoksta nusiraminti ir užmigti pats, todėl jums teks keltis ir eiti migdyti vaiko  kiekvieno pabudimo metu.

Šio metodo kritikai teigia, kad toks stresas yra žalingas kūdikio psichikai. Kūdikiui negalima leisti įsiverkti, reikia jį būtinai nedelsiant nuraminti. Jie mieliau renkasi, pavyzdžiui, miegojimą kartu su kūdikiu. Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindyti. Miegojimą kartu praktikuojančios mamos be kita ko sako, kad taip ir pačios geriau išsimiega. 

Dar kiti laikosi „aukso vidurio“ ir mano, kad tėvai neturėtų bėgti į kūdikio kambarį kaskart jam naktį suinkštus ar pravirkus, kartais kūdikis, keliskart suverkęs, pats greitai vėl užmiega.

Kodėl kūdikis naktį prabunda?

Tiek kūdikių, tiek ir saugusiųjų miegas yra cikliškas. Suaugusiųjų miegui būdingas 3-5 ciklų pasikartojimas per naktį. Šių ciklų mainymosi dažniausiai nejuntame ir visą naktį miegame nepabusdami (arba nesuvokiame, neprisimename, kad buvome pabudę).

Vaikai dažnai nubunda kiekvieno ciklo pabaigoje. Vaikų miego ciklai yra trumpesni ir palaipsniui ilgėja iki 11-13 metų, todėl dauguma kūdikių ir vaikų per naktį pabunda bent 5-7 kartus.

Nubudęs kūdikis kelias minutes pasižvalgo, gali niurnėti ar virktelėti, tačiau netrukus ir vėl užmiega, jeigu nejaučia diskomforto (nėra alkanas, šlapias, neišsigąsta ir pan.) Tokie pabudimai yra normalūs ir nedaro neigiamos įtakos miego kokybei.

Dažni ir/ arba „sunkūs“ (kuomet vaikas verkia, įsiaudrina, labai sunkiai vėl užmiega) prabudimai gali būti susiję su aukščiau išvardintų keturių gero nakties miego taisyklių (dienotvarkė, miego ritualas, migdymas be pagalbinių priemonių ir tinkama miego aplinka) nesilaikymu, perdėm didele stimuliacija dienos metu, augimo šuoliais, dantukų dygimu, ligomis, stresu dėl migdymo naujoje vietoje ir pan.

Vyresni vaikai taip pat gali pabusti ir dėl kitų jų amžiui būdingų miego sutrikimų, pavyzdžiui, dėl naktimis sapnuojamų košmarų ar naktinių siaubo priepuolių.

Ką daryti, jeigu vaikas naktį pabudo?

Kūdikiui naktį atmerkus akis ar suniurnėjus, neskubėkite prie jo – tikėtina, kad jis netrukus ir vėl užmigs. Jeigu kūdikis pradeda verkti, remkitės pasirinkto migdymo metodo taisyklėmis.

Kad ir kokį migdymo metodą pasirinkote, jeigu naktį raminate, maitinate kūdikį, keičiate vystyklus ar pan. stenkitės elgtis kuo ramiau, tyliau, kalbėkite pašnibždomis, nedekite ryškios šviesos.

Taip neišbudinsite snūduriuojančio kūdikio, o ramybė ir prieblanda padės pabudusį mažylį lengviau užmigti.