Nesiėmiau jokių metodų. Pati mažoji nuo keturių mėnesių amžiaus kaip lūždavo dešimtą, taip iki ryto ir parpdavo Tik po to jau išsivystė ritualas, kurio dabar jau atsisakė pati dukra - jei mišinuko gavo, miegas ima, tai merkiasi ir miega. Dabar sėkmingai užmiega ir mišinuko negėrusi.
Bet tas Ferberio metodas, tai man nesuprantamas Kažkaip barbariška labai. Ir neįsivaizduoju motinos, kuri ramia širdim klausytų, kaip jos vaikelis verkia ir nieko nedarytų, mat taip pasakė kažkoks Ferberis... Ne veltui vyras...
Nejau negeriau mažyli paimti, pasupti ir užmigdyti? Kada daugiau tai galima bus daryti, jei mažo nesupuosi?
