Raidos sutrikimai: kaip jie skirstomi?

Raidos sutrikimų yra daug ir jie pasireiškia įvairiai, tad tėvams verta vadovautis ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir pasikliauti nuojauta, kuri dažniausiai neapgauna. Įtarę, kad vaiko raida sutrikusi, visų pirma turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jus pas reikiamus specialistus, padėsiančius klasifikuoti raidos sutrikimą ir patarsiančius dėl tikslingos pagalbos vaikui.

Raidos sutrikimų klasifikacija

Raidos sutrikimai skirtingose šalyse ir skirtingų autorių klasifikuojami įvairiai, tačiau mūsų šalies gydymo įstaigų naujausiose metodinėse rekomendacijose dažniausiai išskiriamos 8 šių sutrikimų grupės:

1. Protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai.
2. Cerebrinis paralyžius ir kiti motorinės raidos sutrikimai.
3. Komunikacijos sutrikimai:
   
   • kalbos ir kalbėjimo sutrikimas;
   • vaikystės autizmas ir kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai, autizmas.
4. Mokymosi sutrikimai.
5. Socialinės-emocinės raidos sutrikimai.
6. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir kiti dėmesio trūkumo sindromai.
7. Klausos sutrikimai.
8. Regos sutrikimai.

Raidos sutrikimus taip pat galima skirstyti pagal jų atsiradimo priežastis, t. y. raidos sutrikimai gali būti:

• Įgimti (pavyzdžiui, genetinės ligos ir sutrikimai; embriono pažeidimai dėl traumų ar radiacijos; infekcijos arba vaistų, alkoholio, narkotinių medžiagų, nikotino vartojimo nėštumo metu ir pan.);
• Įgyti (pavyzdžiui, gimdymo traumos; vaiko traumos (patekus į eismo įvykį, iš aukštai kritus, dėl kūdikio supurtymo ir pan.); sunkių ligų (encefalito, meningito ir kt.) komplikacijos).

Su raidos sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems gydytojams, psichologams, kineziterapeutams ir kitiems specialistams svarbu kuo tiksliau nustatyti diagnozę bei parinkti tinkamiausius vaiko lavinimo, ugdymo bei sveikatinimo metodus.

Ar vaiko raida sutrikikusi? Kada reikėtų sunerimti?

Kiekvieno vaiko raida yra individuali, tačiau naudinga žinoti ir mokėti kuo anksčiau pastebėti raidos sutrikimų požymius.

Pavyzdžiui, iki 3 mėn. kūdikis turėtų pradėti fiksuoti žvilgsnį, reaguoti į garsą, šypsotis. Dauguma 6 mėn. kūdikių jau geba apsiversti, domisi žaislais, prataria pirmuosius garsus. Vaikas iki vienerių metų paprastai pradeda ropoti, stotis, reaguoja į savo vardą, supranta paprastus žodžius ir gestais rodo poreikius.

Sunerimti reikėtų, jei kūdikis visai nereaguoja į aplinką, nesidomi žmonėmis, neguguoja, nuolat atrodo vangus arba, priešingai, labai dirglus.