Sutrikusi vaiko raida. Kada sunerimti?
Vaikų raida ir jos sparta yra individuali, tačiau svarbu žinoti bendras gaires ir kuo anksčiau atpažinti neraminančius ženklus. Anksti pastebėjus raidos sutrikimus ir padedant specialistams pradėjus dirbti suvaikučiu, galima pasiekti puikių rezultatų!
Raidos sutrikimų klasifikacija
Raidos sutrikimai skirtingose šalyse ir skirtingų autorių skirstomi įvairiai, tačiau Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo ekspertai susitarė raidos sutrikimus klasifikuoti į tokias grupes:
• Intelekto sutrikimai;
• Specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas;
• Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai;
• Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai;
• Klausos sutrikimai;
• Regos sutrikimai;
• Judesio ir padėties sutrikimai;
• Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai;
• Kompleksiniai sutrikimai;
• Kiti raidos sutrikimai.
Raidos sutrikimus taip pat galima vertinti pagal jų atsiradimo priežastis, t.y. raidos sutrikimai gali būti įgimti (pavyzdžiui, genetinės ligos ir sutrikimai; embriono pažeidimai dėl traumų ar radiacijos; infekcijos arba vaistų, alkoholio, narkotinių medžiagų, nikotino vartojimo nėštumo metu ir pan.) arba įgyti (pavyzdžiui, gimdymo traumos; vaiko traumos (patekus į eismo įvykį, iš aukštai kritus ir pan.); sunkių liekamųjų reiškinių turinčios ligos (encefalitas, meningitas ir kt.).
Su raidos sutrikimų turinčiais vaikučiais dirbantiems gydytojams, psichologams, kineziterapeutams ir kitiems specialistams svarbu nustatyti kuo tikslesnę diagnozę bei parinkti tinkamiausius vaiko lavinimo, ugdymo bei sveikatinimo metodus.
Raidos sutrikimus rodantys ženklai
Kaip jau minėjome, kiekvieno vaiko raida yra unikali, tačiau naudinga žinoti ir mokėti kuo anksčiau pastebėti raidos sutrikimus parodančias detales.
Sunerimti reikėtų, jeigu...
3-4 mėnesių vaikas:
• turi bėdų valgydamas, springsta, sunkiai ryja mamos pieną ar mišinuką;
• nesiekia, nesuima arba nenulaiko daiktų, žaislų, tėvų pirštų;
• nenulaiko galvytės;
• nesikiša daiktų į burną;
• nesistengia remtis, spirtis kojytėmis, kuomet pėdos paliečia tvirtą pagrindą;
• nereaguoja į garsus;
• nebando skleisti jokių garsų arba skleidžia savitus, visuomet labai panašius garsus, nesistengdamas atkartoti tėvelių kalbinimo, intonacijų;
• akimis neseka objektų, neapžiūrinėja žaisliukų, savo rankyčių, tėvų veidų;
• akytės juda padrikai, ne visomis kryptimis arba labai dažnai žvairuoja;
• nesišypso žmonėms, jais nesidomi arba bijo.
6-7 mėnesių vaikas:
• visuomet įsitempęs, raumenukai tvirti arba atvirkščiai, suglebę, visada atsipalaidavę;
• nebando pats atsisėsti, o pasodintas negali išsėdėti;
• sėdėdamas nenulaiko galvos;
• daiktų siekia ir juos geba laikyti tik viena ranka;
• nebando ir negali apsiversti;
• nebando išlaikyti savo svorio, nesiremia kojytėmis kilstelėtas už pažastų, kojytės dreba arba yra suglebusios;
• niekada arba beveik niekada neatsako į kalbinimą, skleisdamas garsus;
• negali sukoncentruoti žvilgsnio, viena arba abi akytės juda chaotiškai;
• viena arba abi akytės nuolat sudirgusios, ašaroja, kaupiasi daug traiškanų;
• vengia fizinio ir akių kontakto, nenori būti apkabintas, nešiojamas;
• menkai reaguoja tiek į tėvus, tiek ir į kitus žmones;
• pravirkusį, sudirgusį vaiką itin sunku nuraminti;
• šypsosi retai ir tik labai intensyviai raginamas;
• nesijuokia, nekrykštauja.
1 metų vaikas:
• neropoja;
• ropojimo ar kitos fizinės veiklos metu labiau naudojasi tik viena kūno puse, juda netolygiai;
• negeba pastovėti net ir prilaikomas;
• netaria jokių, net ir paprasčiausių dviskiemenių, kūdikiškų žodžių (pavyzdžiui, mama, tėtė, baba);
• nesupranta jokių tėvų sakomų žodžių (neatpažįsta savo vardo, nereaguoja į pasisveikinimą ar atsisveikinimą);
• visai nesidomi žaidimu su tėvais ar kitais vaikais, visada arba beveik visada mieliau žaidžia vienas;
• nesistengia atkartoti tėvų sakomų garsų, judesių, neatsako šypsena, nekopijuoja veido mimikų;
• nepradeda ieškoti jam matant paslėpto daikto (pavyzdžiui, kuomet suaugęs pasidėjo žaislą už nugaros ar uždengė jį pledu);
• nenaudoja jokių gestų (nemojuoja, pirštuku nerodo į daiktus).
2 metų vaikas:
• nevaikšto arba vaikšto labai nenoriai, neišlaiko pusiausvyros;
• vaikšto tik ant pirštukų, visai nesiremia kulnais;
• negali pastumti žaisliuko su ratukais ar automobilio modeliuko;
• yra labai judrus, chaotiškas;
• nesugeba pasakyti bent 10-15 žodžių (jie nebūtinai turi būti taisyklingi, tai gali būti kūdikiškos kalbos žodeliai);
• geba tik atkartoti tėvų pasakytus trumpus žodelius ar skiemenų junginius, tačiau pats visai nekalba;
• vengia kalbėti ir kalba tik esant absoliučiai būtinybei;
• nesuvokia paprastų, kasdienių buities daiktų panaudojimo, nesistengia jais naudotis (pavyzdžiui, neglaudžia telefono prie ausies, nesišukuoja šukomis, neima į rankas šaukšto);
• nesuvokia savo kūno dalių (pavyzdžiui, paprašytas neparodo savo pilvo, bambos, rankos);
• nereaguoja į paprastus prašymus (pavyzdžiui, paliepus neatneša žaislo);
• visai nereaguoja į kvietimą arba neateina kviečiamas;
• nesidomi jokiais žaisliukais, knygelėmis.
3 metų vaikas:
• juda nekoordinuotai, dažnai nukrenta;
• negali užlipti ir nulipti laiptais;
• nenulaiko pirštuose ir nežaidžia su smulkiais daikčiukais (pavyzdžiui, negali suimti ir po vieną į dėžutę sudėti sagų);
• kalba savo susikurta kalba, dažnai kalba vienas arba su patinkančiais daiktais, bet ne žmonėmis;
• sunkiai sukoncentruoja dėmesį, negali išlaikyti dėmesio iki 10-15 min.;
• nesidomi pasakojimais, istorijomis, nenori jų klausytis;
• yra atsiskyręs, neužmezga kontakto su kitais vaikais, nenori su jais žaisti, nesupranta elgesio normų ir elgiasi destruktyviai (mušasi, atima ir laužo kitų vaikų žaislus);
• nesuvokia paprastų žaidimų taisyklių;
• menkai reaguoja į tėvų prašymus ir nurodymus, jų nevykdo arba atlieka tik dalį.
Raidos sutrikimų yra daug ir jie pasireiškia įvairiai, tad tėveliams labai dažnai verta vadovautis ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir klausyti savo širdies balso. Įtarę, kad vaikučio raida sutrikusi, turėtumėte, visų pirma, kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jus pas reikiamus specialistus.