Ginekologo apžiūra: kaip ji vyksta ir kaip pasiruošti?

Apsilankymas pas ginekologą, ginekologo apžiūra megaflopp | Shutterstock.com

Idealiu atveju sveikai moteriai pas ginekologą profilaktiškai reikėtų apsilankyti bent kartą per metus. O pirmą kartą pas ginekologą dauguma gydytojų rekomenduoja apsilankyti 16 metų sulaukusioms arba jaunesnėms paauglėms.

Kada pirmą kartą reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą?

Tikslių rekomendacijų, kada pirmą kartą būtinai reikėtų apsilankyti pas ginekologą, nėra. Dauguma gydytojų pas ginekologą pirmą kartą rekomenduoja apsilankyti 16 metų sulaukusioms paauglėms.

Anksčiau pas ginekologą reikėtų apsilankyti, jeigu mėnesinės prasidėjo neįprastai anksti (jaunesnei nei 9-10 metų mergaitei) arba neprasidėjo iki 15 metų, 16 metų dar nesulaukusi paauglė planuoja pradėti (arba jau yra pradėjusi) lytinį gyvenimą arba yra kitų indikacijų, pavyzdžiui, niežulys, neįprasto kvapo, spalvos ar konsistencijos išskyros, skausmingos ar gausios menstruacijos, mėnesinių ciklo sutrikimai ir kt.

Mergaites iki 16 m. turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjas. Prieš apžiūrą tėvai turi pateikti raštišką sutikimą.

Plačiau skaitykite:

Kada reikėtų būtinai apsilankyti pas ginekologą?

Kaip pasiruošti apsilankymui pas ginekologą?

Mobiliojoje programėlėje arba kalendoriuje žymėkite bent kelių pastarųjų mėnesinių ciklų duomenis, t.y. ciklo pradžios (pirmąją kraujavimo) dieną, kraujavimo trukmę ir kitų mėnesinių pirmąją dieną.

Vizitą pas ginekologą geriausia planuoti po mėnesinių, kraujavimui jau pasibaigus, nes kraujas trukdo tirti ląsteles, tyrimų rezultatai gali būti netikslūs.

Iki apžiūros likus 72 valandom nesinaudokite priešgrybeliniais kremais, žvakutėmis ir pan.

Likus parai iki ginekologo apžiūros nesimylėkite – tai taip pat gali iškreipti tyrimų atsakymą, kadangi makštyje dar bus likę spermos pėdsakų.

Jei teko vartoti antibiotikus, apsilankymą pas gydytoją planuokite taip, kad po jų vartojimo būtų praėjusi maždaug savaitė. Antibiotikai ir kai kurie kiti vaistiniai preparatai veikia makšties mikroflorą, todėl tepinėlio rezultatai bus netikslūs.

Prieš apžiūrą nusiprauskite išorinius lytinius organus – užtenka tik vandens, be jokių kitų higienos priemonių.

Nerekomenduojama prieš einant pas gydytoją naudotis intymiais dezodorantais ar kvepalais.

Gaktos plaukų prieš vizitą specialiai šalinti tikrai nereikia. Vis tik, jeigu depiliacija atliekama, plaukelius reikėtų pašalinti iš anksto, bent 1 d. prieš vizitą, nes iškart po depiliacijos oda gali būti sudirgusi, paraudusi, apžiūra gali būti skausmingesnė.

Kas vyksta apsilankymo pas ginekologą metu?

Apsilankymas pas ginekologą susideda iš:

  • Anamnezės surinkimo. Gydytojas užduos klausimus apie mėnesinių ciklą, išskyras, galimus nemalonius simptomus ir pan.
  • Ginekologinės apžiūros. Gydytojas apžiūrės pacientę, atsisėdusią ant specialios ginekologinės kėdės. Taip pat neretai atliekamas ultragarsinis tyrimas.
  • Papildomų tyrimų. Dažniausiai atliekamas makšties išskyrų tyrimas (tepinėlis). Retesniais atvejais gali būti atliekami ir kiti tyrimai.

Kokius klausimus užduoda ginekologas?

  • Kokiame amžiuje prasidėjo menstruacijos?
  • Kokia yra mėnesinių ciklo trukmė? Ar ciklas yra reguliarus?
  • Kiek laiko tęsiasi kraujavimas? Ar kraujavimas gausus?
  • Ar mėnesines lydi kokie nors nemalonūs simptomai, pvz. skausmas, pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai, nuotaikų kaita ir pan.?
  • Kaip ciklo metu kinta išskyros? Koks jų kvapas, spalva, konsistencija?
  • Ar skundžiatės neįprastais, nemaloniais pojūčiais, pvz., galbūt lytinių organų srityje juntate deginimą, niežulį, galbūt pastebėjote lytinių organų paraudimą, ant jų esančias žaizdeles, pūsleles?
  • Lytinio gyvenimo ypatumai - ar gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą? Kiek partnerių turite? Kaip saugotės nuo nepageidaujamo nėštumo?
  • Ar sergate lėtinėmis ligomis? Kokiomis kitomis ligomis esate sirgusi?
  • Kokius vaistus vartojate?
  • Ar esate patyrusi persileidimą? Kada? Kokiomis aplinkybėmis?
  • Ar jums buvo atliktas nėštumo nutraukimas? Kada? Kokiu būdu? Kokiomis aplinkybėmis?
  • Ar esate gimdžiusi? Kada? Kokia buvo nėštumo ir gimdymo eiga?

Kaip vyksta ginekologinė apžiūra?

Gydytojas turėtų paaiškinti, kur ir kokius drabužius nusivilkti bei kur juos pasidėti (įprastai reikia nusirengti tik apatinę drabužių dalį). Nusirengus reikia atsisėsti ant ginekologinės kėdės, kojas atremti į specialias atramas.

Gydytojas apžiūrės išorinius lytinius organus ir patikrins, ar nėra makšties, gimdos kaklelio, kiaušidžių ir kiaušintakių dydžio, padėties ar simetrijos patologijų. Naudojamų instrumentų pasirinkimas ir apžiūros pobūdis priklauso nuo to, ar moteris yra turėjusi lytinių santykių. Jeigu moteris nėra turėjusi lytinių santykių, skėtikliai įprastai nenaudojami.

Ginekologinės apžiūros metu labai dažnai atliekamas ultragarsinis tyrimas. Neturėjusioms lytinių santykių tyrimas atliekamas per pilvo sieną (išoriškai), o turėjusioms lytinių santykių – specialiu vaginaliniu davikliu, įvedamu į makštį.

Apžiūros metu gali būti atliekami papildomi tyrimai, surenkama jiems reikalinga tiriamoji medžiaga. Dažniausiai imamas tepinėlis, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje, mikroskopu.

Retai (dažniau jeigu tai pirmasis merginos vizitas pas ginekologą), tačiau gali būti atliekama krūtų apčiuopa. Jos metu apžiūrimos krūtys, patikrinama ar jose nėra kokių nors darinių, įvertinama ar krūtys susiformavusios tinkamai.

Kokius tyrimus gali paskirti ginekologas?

  • Tepinėlis. Specialia mentele gydytojas perbraukia per gimdos kaklelio paviršių ar makšties sieneles ir gautas ląsteles užtepa ant specialaus stiklelio arba įdeda į specialų buteliuką su skysta fiksuojančiąja terpe. Tepinėlis tiriamas laboratorijoje. Šiuo metodu nustatomi įvairūs uždegimai, tiriama organų gleivinė, aptinkamos kai kurios lytiškai plintančios ligos, nustatomas gimdos kaklelio vėžys arba ikivėžiniai gimdos kaklelio ląstelių pakitimai.
  • Pasėlio tyrimai. Jeigu dažnai kartojasi įvairios infekcijos, reiškiasi su chroniškos formos, gali būti imamas makšties mikrofloros pasėlis, kuris patalpinamas į tam tikrą terpę, kurioje auginamos bakterijos. Kai „derlius“ užauga, gydytojas pagali parinkti pačius efektyviausius antibakterinius preparatus.
  • Šlapimo tyrimai. Šlapimo tyrimai įprastai skiriami nėštumo metu, kadangi jie padeda įvertinti preeklampsijos ir placentos peraugimo  ir kt. riziką. Ne nėštumo metu gydytojas gali skirti šlapimo tyrimą, siekdamas aptikti įvairias infekcijas, įvertinti šlapimo pūslės, inkstų ir pan. būklę bei galimus sutrikimus.
  • Kraujo tyrimai padeda nustatyti bendrą organizmo būklę, aptikti uždegiminius procesus, lėtines ligas. Jie taip pat itin svarbūs, vertinant hormonų koncentraciją organizme, pvz., planuojant nėštumą ir susiduriant su pastojimo problemomis.
  • Kiti papildomi tyrimai. Pvz., krūtų apčiuopą atlikęs ir neraminančių pakitimų aptikęs gydytojas gali rekomenduoti apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti mamografiją, padedančią patikimiausiai įvertinti krūtų būklę, aptikti įvairius darinius.

Susiję straipsniai

Gimdos kaklelio uždegimas

Nustatyta, kad gimdos kaklelio uždegimu bent kartą gyvenime yra sirgusios maždaug pusė moterų.

Padidėjęs hormono prolaktino lygis ir pastojimas

Prolaktino kiekio padidėjimas gali lemti nevaisingumą ir riboti galimybes susilaukti kūdikio. Ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija.

Kiaušidžių vėžys: kodėl jis vadinamas „tyliuoju žudiku“?

Lietuvoje kiaušidžių vėžiu kasmet suserga daugiau nei 400 moterų, pasaulyje – 230 tūkst. moterų.