Vėluoja mėnesinės: kodėl ir ką daryti?

Vėluojančios ar apskritai trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų – ne toks jau retas reiškinys. Mėnesinėms vėluojant, pirmiausia gali kilti mintis, jog pastojote, tačiau tai anaiptol nėra vienintelė priežastis.

Mėnesinės gali vėluoti dėl hormonų lygio, gyvenimo būdo pokyčių, įvairių sveikatos problemų, išgyvenant stresą, intensyviai mankštinantis, taip pat pradėjus ar nustojus vartoti kontraceptikus, taikant hormonų terapiją ar sergant tam tikromis ligomis.

Verta paminėti, kad vidutiniškai moters ciklas trunka 25–30 d., tačiau ir 21–35 d. intervalas laikomas visiškai normaliu.

Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys

Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Tad, jeigu turėjote lytinių santykių (net jei naudojote apsisaugojimo priemones) ir jei vėluoja mėnesinės, vertėtų, visų pirma, atlikti nėštumo testą.

Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas. Taip pat galite atlikti nėštumo nustatymo iš kraujo tyrimą ar apsilankyti pas gydytoją.

Įsitikinus, kad nesilaukiate, vertėtų pasistengti suprasti, kokia yra vėluojančių mėnesinių priežastis.

1. Mėnesinės neseniai prasidėjo

Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys. Prireiks laiko, kol ciklas taps reguliarus: kartais tai užtrunka net iki kelerių metų ir ilgiau.

2. Premenopauzė ir tikroji menopauzė

Premenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Šiuo laikotarpiu daugelis pastebi didesnius ar mažesnius pokyčius: mėnesinės gali būti lengvesnės arba kaip tik pagausėti, kartotis dažniau arba suretėti ir pan.

Vėlesnis laikotarpis – menopauzė – reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta – 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m. ar net jaunesnės moterys.

3. Sumažėjęs kiaušidžių rezervas

Sumažėjęs kiaušidžių rezervas, kitaip – pirminis kiaušidžių nepakankamumas – tai sumažėjusi kiaušidžių galimybė užauginti ir subrandinti tam tikrą folikulų ir kiaušialąsčių, tinkamų apvaisinimui, skaičių.

Jis pasireiškia kiaušidėms nustojus normaliai funkcionuoti dažnai dar iki 40-ojo moters gimtadienio. Dėl to gali sutrikti mėnesinių ciklas, pasireikšti vaisingumo problemų dar iki prasidedant premenopauzei.

4. Dubens uždegiminė liga (DUL) ir lytiškai plintančios ligos

Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). DUL gali prasidėti ir nesergant LPL, o veikiant virusams, pakitus makšties, žarnyno mikroflorai ir bakterijoms prasiskverbus į gimdą, kiaušintakius bei juos supančius audinius.

Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas – ne toks ir retas. Tarp kitų LPL simptomų – ir pilvo skausmas, karščiavimas, skausmingi lytiniai santykiai, todėl jiems pasireiškus reikėtų kreiptis į gydytojus.

5. Stresas, išsibalansavęs gyvenimo ritmas

Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) – hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą – gamyba. Jeigu mėnesinių nebuvo 3 ir daugiau mėnesių, reikėtų konsultuotis su specialistais ir ieškoti būdų suvaldyti stiprų stresą.

Taip pat mėnesinės gali sutrikti ir moterims, dirbančioms pamaininį darbą: tai irgi veiksnys, prilyginamas stresui.

6. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės. Kiti PKS simptomai – padidėjęs kūno svoris, nevaisingumas, varginantys spuogai, galvos plaukų slinkimas ir tuo pat metu didesnis viso kūno plaukuotumas.

7. Mažas kūno svoris, per intensyvus sportas

Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės. Per intensyvus sportavimas analogiškai gali nulemti hipofizės ir skydliaukės hormonų pokyčius.

Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Dažniausiai priaugus šiek tiek svorio atsinaujins ir mėnesinės.

8. Nutukimas

Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu. Nutukimas gali paskatinti organizmą gaminti per daug estrogeno – pagrindinio reprodukcinio hormono, o kai tai nutinka, mėnesinių ciklas sutrinka.

9. Kontraceptinių priemonių ir vaistų vartojimas

Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t. Vartojančioms hormoninę kontracepciją moterims pasireiškia į mėnesinių panašus kraujavimas, kuris yra negausus ir trumpesnis.

Mėnesinės dažnai vėluoja vartojant antidepresantus, skydliaukės veiklą subalansuoti padedančius vaistus, vaistus nuo traukulių ar dėl gydant onkologines ligas vartojamų medikamentų.

10. Skydliaukės veiklos sutrikimai

Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui. Skydliaukės veiklos sutrikimai dažniausiai gydomi vaistais.

11. Įvairios kitos ūminės ir lėtinės ligos

Ūminės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, inkstų nepakankamumas, meningitas, infarktas ir kt., gali nulemti hormonų disfunkciją.

Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą. Sergant celiakija prasideda uždegimas, pažeidžiantis plonąjį žarnyną, taigi organizmas negali įsisavinti svarbiausių maisto medžiagų, todėl sutrinka ir ciklas.

Vėluoja mėnesinės: ką daryti?

Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Mėnesinių dingimas gali būti susijęs su infekcija, negimdiniu nėštumu arba policistinių kiaušidžių sindromu (PKS).

Įprastai į gydytoją kreiptis rekomenduojama mėnesinėms vėluojant bei pasireiškus vienam ar daugiau šių simptomų:

• Naujai atsiradęs galvos skausmas;
• Pilvo skausmas;
• Regėjimo pokyčiai ar sutrikimai;
• Pykinimas ar vėmimas;
• Karščiavimas;
• Plaukų slinkimas;
• Išskyros iš krūties arba pieno gamyba, nors moteris nežindo;
• Per didelis plaukuotumas ir kt.

O jei pirmą kartą mėnesinės vėluoja kelias dienas, tačiau jaučiatės įprastai, nieko daryti nereikia: tiesiog galite pabandyti mėnesines paspartinti pagulėdama šiltoje vonioje, pailsėdama, pasistengusi suvaldyti stresą.