Vaistai nuo pilvuko dieglių: ar jie yra veiksmingi? (90)

Pilvo diegliai – gana dažna pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius varginanti problema. Tad natūralu, jog tėvai ieško efektyviausių būdų, kaip vaikeliui padėti.

Tėvams siūloma įsigyti daugybę priemonių – nuo probiotikų ir specialių lašiukų iki receptinių vaistų. Svarbu žinoti, jog dalis preparatų gali būti neveiksmingi, o kai kurie gali netikti kūdikiams ar net kelti rimtą pavojų sveikatai. Be to, jie retai kada gydo priežastį.

Jokių medikamentų nederėtų vartoti nepasitarus su gydytoju – daugelis jų nėra pakankamai ištirti ar rekomenduojami kūdikiams.

Prieš gydant pilvo dieglius reikėtų žinoti, kad:

• Jie dažniausiai praeina iki 3–4 mėn. gyvenimo mėnesio, tad kartais tiesiog reikia išlaukti;
• Pagrindinis kovojimo su diegliais būdas – „apsiginklavimas“ informacija ir tėvų psichologinis nusiteikimas, neretai vaistai ir kitos priemonės norimo efekto nesuteikia, tad tėvams belieka būti kantriems;
• Kūdikį kamuojant pilvo diegliams reikia atmesti rimtų patologijų tikimybę (apie jas leidžia įtarti karščiavimas, svorio nepriaugimas, vėmimas, viduriavimas ar tuštinimasis su krauju, stiprus atpylinėjimas ir kt.);
• Prieš duodant medikamentų, visada verta išbandyti ir kitus metodus nuo pilvuko dieglių: žindyvės mitybos korekciją, pieno mišinio pakeitimą, masažus, sūpavimą ir kt.

Pilvo dieglių priežastį nustatyti nėra paprasta (o neretai ir apskritai neįmanoma). O nežinant priežasties, bet kokie gydymo būdai bus tarsi loterija. 

Nėra vienareikšmės nuomonės, kiek vaistai yra veiksmingi ir ar verta juos pradėti vartoti apskritai. Kai kurie medikamentai turi šalutinių poveikių, kurių žala gali būti per didelė palyginus su tomis keliomis ramybės valandomis.

Kurie dieglių gydymo būdai yra laikomi veiksmingais, o kada tėvams reikėtų būti atsargiems?

Vaistai nuo dujų kaupimosi

• Poveikis. Veiklioji šių vaistų medžiaga dažniausiai yra simetikonas, taip pat jos yra daugelyje antacidinių vaistų. Simetikonas sumažina dujų paviršiaus įtampą kūdikio žarnyne, todėl maži putų pavidalo burbuliukai susijungia į didesnius arba subliūkšta: taip dujos lengviau pasišalinamos iš žarnyno veikiant peristaltikai arba kūdikį atrūginant.
• Veiksmingumas. Akivaizdu, kad jie pagelbės tik tuo atveju, jei dieglių priežastis yra pilvo pūtimas. Kitais atvejais poveikio gali nebūti.
• Saugumas. Simetikono privalumas – jog jis yra ganėtinai saugus, nors gali pasireikšti alerginių reakcijų ar lengvų virškinimo sutrikimų, tad kategoriškai teigti, kad vaistas neturi šalutinio poveikio, negalima.

Probiotikai

• Poveikis. Viena iš priežasčių, kodėl gali „streikuoti“ kūdikio pilvukas, yra sutrikusi žarnyno mikroflora, pavyzdžiui, sirgus rotavirusine ar kita žarnyno infekcija arba žarnyno mikrofloros stoka ir nebrandumas dėl gimimo būdo (tai dažniau pasitaiko cezario pjūvio pagalba gimusiems kūdikiams) ir kūdikio amžiaus (tai itin būdinga neišnešiotiems mažyliams). Probiotikai gali padėti atkurti natūralią žarnyno mikrobiotą.
• Veiksmingumas. Manoma, kad probiotikai gali būti veiksmingi žindomiems kūdikiams: pastebėta, kad jų gavę dieglių kamuojami kūdikiai verkė trumpiau. Tačiau poveikis taip pat priklauso nuo konkrečios probiotikų padermės - pastebima, žindomiems kūdikiams labiausiai tinka Lactobacillus reuteri, o mišinuku maitinamiems - bifidobakterijos.
• Saugumas. Dažniausiai probiotikai laikomi saugiu pasirinkimu. Kiek jie yra saugūs kūdikiams, priklauso nuo vaikelio amžiaus, sveikatos būklės, dozės, preparato kokybės ir kt.

Vaistai nuo spazmų (antispazminiai vaistai)

• Poveikis. Jie atpalaiduoja žarnyno sienelės (taip pat ir šlapimo pūslės) raumenis bei neleidžia atsirasti spazmams. Nustatyta, kad šie vaistai veikia blokuodami nervinius impulsus iš smegenų ir nugaros smegenų į žarnyno sienelę, tokiu būdu mažindami žarnyno spazmus.
• Veiksmingumas. Tyrimai, kuriuose buvo vertinamas šių vaistų poveikis, parodė, kad dieglių kamuojami kūdikiai mažiau verkia, pailgėja jų miegas. Tačiau tarp sveikatos priežiūros specialistų daug diskutuojama, ar tai susiję su skrandžio diskomforto malšinimu, ar su raminamuoju šių vaistų poveikiu.
• Saugumas. Vartojant antispazminius vaistus gali pasireikšti šalutinis poveikis. Taigi, dėl gana dažno šalutinio poveikio šie vaistai kūdikiams skiriami itin retai. Jų jokiu būdu neduokite kūdikiui, jei gydytojas nepaskyrė.

Antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos)

• Poveikis. Antihistamininiai vaistai nėra „standartinis“ pasirinkimas, mažinant diegliukus, tačiau vartojant juos sumažėja verkimo laikas ir pailgėja miego laikas. Vis tik, manoma, kad antihistamininiai vaistai suteikia tik raminamąjį poveikį, bet negydo priežasties.
• Veiksmingumas. Šie vaistai gali būti paskirti gydytojo, jei viena iš pilvuko dieglių priežasčių yra kūdikio alergija maistui. Dažniausiai parenkami stipresnėmis raminamosiomis savybėmis pasižymintys vaistai.
• Saugumas. Antihistamininiai vaistai turi gana daug šalutinių poveikių, tad rizika dažniausiai nusveria potencialią naudą. Šie vaistai veikia raminamai, vaikelis mažiau verkia, greičiau užsnūsta, ir taip sukuriamas klaidingas įspūdis, kad vaistai veikia.

Raminamieji vaistai

• Poveikis. Raminamieji vaistai įprastai nėra skiriami diegliukų gydymui. Šie vaistai slopina centrinę kūdikio nervų sistemą, vadinasi, gali slopinti ir pulsą, kvėpavimo dažnį, sąmoningumo lygį, tad kūdikis giliai įminga. Taip pat paveikimas kūdikio gebėjimas reaguoti, sumažėja skausmo pojūtis, kūdikis tampa vangesnis, jam sunkiau efektyviai valgyti, tad jis gali nepriaugti pakankamai svorio.
• Veiksmingumas. Skausmo priežasties jie nepašalina, todėl, pasibaigus vaistų poveikiui kūdikis vėl taps neramus (nebent diegliai jau apskritai pasibaigė, t.y. kūdikis juos „praaugo“).
• Saugumas. Nors šie vaistai gali padėti gydyti tam tikras ligas, medikų bendruomenė griežtai pasisako prieš jų vartojimą pilvo diegliams malšinti. Raminamieji turi labai daug šalutinių poveikių, be to, gali sukelti priklausomybę.

Žoliniai preparatai, augaliniai ekstraktai

• Poveikis. Žolelių preparatai kūdikių pilvo diegliams gydyti naudojami šimtmečius. Dažnai naudojamos pavienės žolelės arba įvairių žolelių deriniai, jų mišiniai. Dažniausiai naudojamos šios žolelės: kmynai, krapai, liepų žiedai, melisa, pankoliai (tiesa, būtina laikytis dozavimo rekomendacijų, o kai kuriose šalyse pankolio preparatai kūdikiams neregistruoti), ramunėlės ir kt.
• Veiksmingumas. Skirtingų žolelių poveikis skiriasi. Daugelis žolinių preparatų naudojami virškinimui gerinti, žarnyno uždegimui, dujų kaupimuisi mažinti, pasižymi raminamuoju poveikiu. Tačiau svarbu suprasti, kad daugelio žolinių preparatų vartojimas yra paremtas labiau tradicija, o ne moksliniais tyrimais. 
• Saugumas. Svarbu žinoti, kad nebuvo atlikta pakankamai tyrimų, kaip veikia kiekviena iš žolelių, tuo labiau jų mišiniai. Žoliniai preparatai savaime saugesni netampa dėl to, kad jie natūralūs: dalis intensyvaus poveikio vaistų gaminami būtent iš žolelių. Žoliniai preparatai gali būti žalingi vartojant didelius jų kiekius, tačiau kūdikiams savo nuožiūra negalima duoti net ir mažų kiekių arbatų ar nuovirų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad be kokie papildomi skysčiai (vanduo, arbatos) paprastai nerekomenduojami iki primaitinimo pradžios, išskyrus gydytojo nurodymus.

Homeopatiniai preparatai 

• Poveikis. Homeopatijos veiksmingumas nėra pagrįstas moksliniais įrodymais, homeopatija yra laikoma pseudomokslu medicinos srityje.
• Veiksmingumas. Homeopatinių priemonių veikliųjų medžiagų koncentracija yra itin maža, nes ruošiant homeopatinius preparatus jie yra labai stipriai skiedžiami. Homeopatijos šalininkai teigia, kad jų preparatų veiksmingumą lemia ne veikliosios medžiagos kiekis, o paruošimo būdas, pavyzdžiui, specifinis kratymas ir maišymas. Žinoma, tai nėra moksliškai pagrįsta.
• Saugumas. Homeopatinių preparatų saugumą sunku patikrinti, dažniausiai jie vartojami drąsiau dėl menkos veikliųjų medžiagų koncentracijos. Nepaisant to, naujagimiams ir mažiems kūdikiams jie gali būti pavojingi, visų pirma, dėl to, kad tai papildomi skysčiai, kurie neturėtų būti duodami iki primaitinimo pradžios.