Vakcinų paskirtis yra apsaugoti vaikus ir suaugusius žmones nuo pavojingiausių infekcinių ligų. Vaikai iki 4–5 mėnesių dar turi iš motinos gautų antikūnių (apsauginių baltymų), kurie padeda organizmui įveikti kai kurių infekcinių ligų sukėlėjus. Vaikui augant mamos antikūniai sunaudojami, todėl jo organizmas turi pradėti gaminti savus antikūnius. Labai retais atvejais vaikų organizme apsauginiai antikūniai prieš bakterijas ir virusus nesigamina dėl įgimtų ligų. Tokios būklės vadinamos imunodeficitinėmis. Amžiaus tarpą nuo 5 iki 10 mėn. galima pavadinti sąlyginio imunodeficito laikotarpiu. Todėl vaikus iki 5 mėn. būtina pradėti skiepyti nuo pavojingiausių infekcinių ligų: difterijos, stabligės, poliomielito, kokliušo, meningito, kadangi šių ligų eiga būna sunki, o komplikacijos labai dažnos ir grėsmingos gyvybei.
Visiems žinoma tiesa, kad skiepai nuo infekcinių ligų per paskutinius šešiasdešimt metų išsaugojo sveikatą milijardams Žemės gyventojų, dėl skiepų nebekyla raupų, poliomielito epidemijų.
Vakcinos yra farmacijos pramonės produktai, turintys atitikti tarptautinius kokybės, veiksmingumo ir saugumo reikalavimus. Vakcinos gaminamos iš gyvų susilpnintų virusų (bakterijų), iš užmuštų bakterijų arba dirbtinai sukuriamos naudojant mikroorganizmų DNR rekombinavimo technologijas. Mažiau kaip 1 proc. paskiepytų žmonių vakcinos sukelia nepageidaujamų reiškinių, pasireiškiančių įvairaus intensyvumo sveikatos sutrikimais. Panašiai atsitinka ir vartojant vaistus. Farmacijos produkto informaciniame lapelyje yra išvardinti nepageidaujami reiškiniai, kurie jau buvo kilę preparatą vartojusiems žmonėms. Kiekvienas turi teisę pasirinkti nevartoti farmacijos preparato, jei jau buvo patyręs nepageidaujamų reiškinių arba baiminasi jų sulaukti. Tiesa yra tai, jog infekcinių ligų pasekmės dažniausiai.
Anot jos, mokslininkai mano, kad prie vakcinų baimės kurstymo visuomenėje prisidėjo ir farmacijos kompanijos, gaminančios vakcinas. Dažnai, norėdamos sumenkinti konkurentų produktus, jos visuomenei pateikia neigiamos informacijos porciją apie konkurentų produktą tam, kad sukeltų vartotojų nepasitikėjimą konkurento produktu ir taip pasiektų savo tikslų. Jei viešoje erdvėje nėra profesionalaus ir sąžiningo visuomenės informavimo apie skiepus, atsiranda palanki dirva kilti gandams ir mitams, kurie visuomenę sujaudina ir sutrikdo. 1998 m. JAV medicinos žurnaluose, o vėliau ir populiariojoje spaudoje pasirodė straipsnių, neva nuo tymų paskiepyti vaikai suserga autizmu. Ši informacija greitai pasklido visame pasaulyje ir neigiamai paveikė žmonių apsisprendimą skiepyti vaikus nuo tymų, tada JAV padaugėjo vaikų, susirgusių tymais. 2008 m. JAV mokslininkai atliko autizmu sergančių vaikų tyrimus ir paskelbė tyrimo duomenis, kurie nepatvirtino, kad tymų vakcina vaikams sukelia autizmą. Jungtinės Karalystės mokslininkai tais pačiais metais paskelbė savo tyrimų duomenis, kurie patvirtino, kad organizmas į tymų skiepą reaguoja tik pagamindamas antikūnius prieš tymų virusą ir niekaip kitaip. Tais pačiais metai danų mokslininkai paskelbė savo mokslinio tyrimo rezultatus. Jie ištyrė 841 234 vaikus ir nustatė, kad skiepai nuo tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR) virusų vaikus apsaugojo ne tik nuo paminėtų infekcinių ligų, bet ir nuo švokštimo (panašių į bronchų astmą požymių).
Pasaulyje paplitęs dar vienas mitas, kad vakcinose esanti konservuojanti medžiaga tiomersalis (jame yra mažas kiekis gyvsidabrio) labai kenkia vaikų centrinės nervų sistemos raidai. 2009 m.
Italijos mokslininkai paskelbė 10 metų trukusio vaikų sveikatos stebėjimo duomenis. Jų duomenimis, ištyrus 1403 vaikus paaiškėjo, kad praėjus 10 m. po skiepo nuo kokliušo nežymūs neuropsichologinės raidos sutrikimai buvo diagnozuoti dviems vaikams.
Farmacijos kompanijos, nuolat tobulina savo produktus. Pasaulyje jau naudojamos vakcinos be gyvsidabrio, todėl vartotojai gali pasirinkti jiems tinkamus produktus. Dėl sunkių infekcinių ligų ar jų komplikacijų prarasta jaunų žmonių sveikata ir gyvybė bet kuriai šaliai kainuoja daugiau nei lėšos, išleistos visuomenės švietimui bei vakcinų kompensavimui.
Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių inicijuojami ir kuriami tinklalapiai, skirti plačiajai visuomenei ir gydytojams specialistams, kuriuose reguliariai skelbiama naujausia mokslinė informacija apie skiepus. Sąžiningą informavimą visuomenė visada priima gerai. Informacija apie skiepus, kuri šiuo metu yra skelbiama internete lietuvių kalba, beveik visa yra komercinio pobūdžio.
Tikriausiai dėl to Lietuvoje išlieka palanki terpė gyvuoti mitams apie skiepų žalą vaikams, daugėja šeimų, atsisakančių skiepyti savo kūdikius nuo pavojingiausių infekcinių ligų. Šiuolaikinis gyvenimas nelemia didelę riziką neskiepytiems vaikams susirgti infekcinėmis ligomis, nes tūkstančiai lietuvių su vaikais keliauja į įvairiausias pasaulio šalis.
Vaikas
gal del to ir netyrineja visu vaikuciu, nes jie tu alergiju dar neturi 
