Taip ir negimęs kūdikėlis (pas angeliukus) (Archyvas iki 2023.03.17)

«1 140 270 273275 280 390 500 Kitas »

2019.12.30 04:05 (prieš 6 m.)

nusivylusi parašė:
Labai jūs suprantu, niekas nepadės kol susigyvensit, bet jūs privalote pati susiimti ir gyventi toliau kad ir kaip sunku, jūsų sunelis nenori kad jūs taip liudetume…

Ačiū.
Aš tikrai tikiu, kad mano Meilė sugrįš pas mane.
Tikėjimas, man tikrai padeda. Be jo, aš absoliutiškai palūžčiau..

Mano Turtas... Ilgiuosi jo..😭 liūdna, kad neapsupau jo begaline meile..

Ir pamiegojusi valandžiukę nesiliauju galvoti apie jį..Šianakt miego jau nebus.. (trečia naktis miegu po val. Bet jėgų kentėjimui pasikraunu ir per tiek...😭)

Bet žinot, iš dalies buvo baisių nutikimų, kurie, nors man ir neįtariant, ruošė mane nelaimei.

•Naktį, prieš pasitikrinant, sapnavau : kad pradedu kraujuoti ir sapne klykiu "kodėl nenuvažiavau vakar pasitikrinti??!"

•maždaug apie 16sav ėmė kankinti nerimas ar LT ligoninėje leidžia pamatyti ir pabūti su mažyliu jei šis gimsta per anksti (t.y jau negyvas 😭). Pažadėjau sau, kad jei nutiktų nelaimė, ir daktarė man nepažadėtų, kad duos mano kūdykį, aš pabėgčiau gimdyti į kitą ligoninę. Mamytės padėjo surasti info, kad įstatymas jau palankus šioj situacijoj. Dieve, niekad apie tai nebuvau mąsčiusi, o šįkart parūpo. Ir kai sužinojau, kad pamatyti leidžia, pasidarė ramiau 😳

Ir daktarė man milijoną kartų patvirtino (klausiau ir klausiau to, bijojau, kad manęs neapgautų) kad leis pabūti su vaikeliu. Bijojau, kad neturėsiu progos jo pamatyti.

• dar buvo keletą minčių, aplankiusių mane turbūt neveltui.. Pvz. (nepykit tik, sakau atvirai) , kelios dienos iki nelaimės pamąsčiau mintyse : "Dieve, jei vaikutis gimtų labai nesveikas man tai būtų per didelis išbandymas. Ir jei mano visos mintys ir jėgos būtų nukreiptos tik į jį, ir apleisčiau savo esamus vaikus, tegu jis gimsta ankščiau.."

Nesmerkit, aš tikrai nelaukiau ir neprašiau savo vaikelio mirties, bandau tik dabar atrasti ir pastebiu, kad buvau tarsi ruošiama nelaimei. Košmaras, sutinku 😭😭

O vaikučio be galo laukėm. Viską buvom apsvarstę ir turėjom visą scemą, kaip gyvensim kaip ruošimės jo atėjimui. Viskas atrodė tobula..ir...
😭😭😭😭

Kaip tuščia man be jo.... Mažuti... Kodėl......😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭😭
Per mažai juo rūpinausi nėštumo metu, kokia aš kvaiša 😭😭😭😭😭
2019.12.30 04:34 (prieš 6 m.)

Ar jums taip buvo?

Nėštumo metu norėjau prisižiūrėti svorį ( ) ir būdavo, kad vakarais nevalgau, nevalgau to ir ano. Kol galiausiai dingo noras ir pakako vos dviejų nerimtų valgymų per dieną

Tad dabar... Aš kad ir noriu valgyti, man peilis emocinis ir save kaltinu, kad kokia esu savanaudė, nes nevalgiau kai reikėjo dėl Meilės, o dabar va, dėl savęs tai jau noriu... savaime suprantama, gyva esu praktiškai oru.

Nenoriu savęs lepinti, sau kažką dovanoti, kažkur nuvažiuoti. Nes vėl jaučiuosi kalta! Juk visa tai galėjau ir turėjau daryti kai turėjau jį pilvely. O dabar - savanaudiška sau kurti gerbuvį

Ligoninėje irgi stogas važiavo...Išėjau po parašu. Nes visi aplink labai šokinėjo. Tai temperatūra, tai echo, tai kraujas, tai spaudimas, tai "kaip jaučiatės", o kai buvo lelia- nieks nieko!! man nereikia, kad manimi rūpintųsi, man reikėjo, kad jį gelbėtų...

Žodžiu... Kažkur tarp išprotėjimo ribos...
2019.12.30 04:35 (prieš 6 m.)

Ar turit uždarą grupę?
Jaučiu, kad per daug atvirauju, o tylėti irgi sunku, bijau, kad neskaitytų/neatsektų kas iš pažįstamų ir nedarytų cirko, pajuokos iš mano jausmų 😭

Pakeičiau foto ir nick. Nes forume tikrai yra pažįstamų, kurios manęs nesupras...

Svajonės pildos

Milana 3 m. 8 mėn.

Gvidas 20 m. 5 mėn.

Lukas 24 m. 4 mėn.

2019.12.30 06:55 (prieš 6 m.)

Tik_su_viltim parašė:
Ar turit uždarą grupę?
Jaučiu, kad per daug atvirauju, o tylėti irgi sunku, bijau, kad neskaitytų/neatsek…

Jūs tik kalbekit ir bendraukit tai labai padeda. Štai mano sunelis jau greit mėnuo bus kaip isėjas pas Dievuli. Spejau jų pažinti tik per inkubatoriaus stiklą 5 dienas. Ir man stogą rauna , bet aš daug apie jų kalbų turiu atsiminimų dėžutė. Jo nuotraukos telefone, žvakutės ir angeliukai jo atsiminimo vietoje ir šaltas kapelis. Bet aš puikiai žinau kad jis nori kad aš neverkciau ir gyvenčiau toliau.

Svajonės pildos

Milana 3 m. 8 mėn.

Gvidas 20 m. 5 mėn.

Lukas 24 m. 4 mėn.

2019.12.30 07:08 (prieš 6 m.)

Ir jūs nekaltinkit savęs tai ne nuo mūsų priklauso viskas Dievo valioje. Reiškiasi jam danguje truksta mažų angeliukų todėl taip ir įvyko. Dievas tokius išbandymus duoda tik labai stiprioms Mamytės kurios gali tai iškęsti. Dabar jūs danguje turite savo šeimos angeliuka ir užtarėja.

2019.12.30 07:23 (prieš 6 m.)

nusivylusi parašė:
Jūs tik kalbekit ir bendraukit tai labai padeda. Štai mano sunelis jau greit mėnuo bus kaip isėjas pas Dievuli. Spejau jų pažinti tik per inkubatoriaus stiklą 5 die…

Šita tema, tikra paramos grupė.

Tik velnioniškai skaudu, kad būtent čia susitikom ir susibūrėm 😭😭😭

Labai jus užjaučiu. Tai košmaras...
Mano prisiminimų tik kruopa, bet visa branginsiu iki mirties..

Echo nuotraukytės, foto, kurioje laimingi pranešėm apie nėštumą (šią pasikabinsiu ant sienos), ir mano Meilės vaizdas kurį regiu nuolat.. Koks jis gražutis... Nosytė, rankytės, net nagučiai. Kas kad mažytis jis nuostabus❤❤❤

SunMoon

12 m. 2 mėn.

2019.12.30 07:23 (prieš 6 m.)

Tik_su_viltim parašė:
Ar turit uždarą grupę?
Jaučiu, kad per daug atvirauju, o tylėti irgi sunku, bijau, kad neskaitytų/neatsek…

Nekaltinkit saves, Dievas nekoreguoja zmoniu likimu, viskas buna jau nuspresta, pries sielai izengiant i dangu, ir ji viska zino, koks likimas jos laukia, bet nieko nebijo, ir leidzias i zeme.
Paskaitykit, man padejo "Angelai, man glosto plaukus", "Trobele", "Kryzkeles", "Mirusiojo laiskai", "Pasamones galia" ir kt, tikrai prisilietimas prie mirusiuju pasaulio, atveria akis, kad jiems ten lb gerai, ir musu Angelu buvima salia, galime netgi pajausti.
Yra grupe uzdara: Angelu mamos.

SunMoon

12 m. 2 mėn.

2019.12.30 07:26 (prieš 6 m.)

Tik_su_viltim parašė:
Šita tema, tikra paramos grupė.

Vaikuciu daigtai ir foto, turi tureti savo dezele, ir neturi buti viesai matomi.
Kaip bebutu skaudu, mes turim juos paleisti, kad jie galetu toliau, testi savo kelione, kur lb gera.
Nors as iki siol (beveik 2m)negaliu paleist-tai neimanoma, juk buvo tokia maza lelyte, ir lb norejo gyventi, bet...

Svajonės pildos

Milana 3 m. 8 mėn.

Gvidas 20 m. 5 mėn.

Lukas 24 m. 4 mėn.

2019.12.30 07:36 (prieš 6 m.)

SunMoon parašė:
Vaikuciu daigtai ir foto, turi tureti savo dezele, ir neturi buti viesai matomi.
Kaip bebutu skaudu, mes turim juos paleisti, kad jie galetu toliau, testi savo kel…

Tikrai taip siela nepaleista blaškosi tik ir negali išeiti. Aš nuotrauka, juostele kur uzsega gimus ir kojinytes turiu įdėjus į rėmelius ir pastačiusi tam tikroje vietoje prie angeliukų ir žvakučių.

Wikne

5 m. 5 mėn.

13 m. 5 mėn.

2019.12.30 09:09 (prieš 6 m.)

Tik_su_viltim parašė:
Ar jums taip buvo?

Labai suprantami ir natūralūs jūsų jausmai ir išgyvenimai....turbūt visos bando ieškoti savo kaltės, galvoti ką galėjo padaryti kitaip....aš taip pat nėštumo metu stengiausi žiūrėti ką valgau, kad tik nepriaugti nereikalingų kg (sėkmingai juos priaugau po persileidimo, valgydama dėl streso), kiek svajojau, kiek kūriau ateities planus, taip laukiau šių švenčių, va, galvojau, jau ir lelius labiau spardysis pilvelyje ir pilvas didesnis bus ir tos šventės jau kitokią prasmę įgaus...lygiai taip pat laukiau gegužės kaip ir jūs, mano antra dukrytė turėjo gimti gegužę kaip ir pirmoji, svaigau nuo minties, kad turėsiu abu vaikus gegužiukus, o dukra kaip laukė leliuko gimsiančio per jos gimtadienį...ir staiga viskas dužo į šipulius, sugriuvo visas mūsų gyvenimas...be galo ilgai ir sunkiai laukėm šio vaikiuko ir man nepavyko jo išsaugoti....kaltinu save iki šiol, vis galvoju, kad nereikėjo vedžioti šuns, nereikėjo pačiai eiti maisto pirkti, reikėjo lėtinti tempą, bet atrodo taip puikiai jaučiausi, skrajojau ant debesų....dabar į priekį mane veda tik pirmoji mano dukra, gyvenu ir stengiuosi vardan jos...ir jūs reikalinga savo vaikams...išliūdėkit, surinkit save iš naujo ir eikit pirmyn vardan savo vaikučių, jūs jiems reikalinga kaip niekad :4u: Nekaltinkit saves, teisingai moterys sako, ne viskas nuo mūsų priklauso, kad ir kaip kartais norėtume...
Aš iki šiol iš telefono neištrinu savo nėščios nuotraukų, turiu viskas echo nuotraukas, net teigiamą nėštumo testą...bet bijau ir žiūrėti ir ištrinti ar išmesti nenoriu