a_uk parašė:
Tai čia neabejotina, kad tėvas turi ne "padėti", o tiesiog lygiavertiškai rūpintis. Bet bent mano patirtis rodo, kad jei tėvas nenori to buvimo, tai net ir priverst…
Gal tik taip pasirodė. Aš labai prastai komunikuoju savo norus ir priekaištus. 😁
Vyras taip pat. Dėl to mums šitoj vietoj yra ką tobulinti tikrai..
Apskritai pas mus santykiai neturi monotonijos, arba ji būna labai trumpai. Mes arba mylim iš dūšios, arba baramės iš dūšios 😁
Šiaip barnių, neišbraukčiau iš santykių, nes man patinka tas susitaikymo periodas, bet būtų smagu išmokti bartis kultūringai😁😁
O apie šį pavyzdį, tai baisu iš tikro. Jei, tarkim, moteriai reikia į darbą ir ji bijo palikti tėčiui vaiką. Bet, aišku, yra ir tokių variantų, deja.
Mano dvi tetos gyveno su vyrais alkoholikais ir išsiskyrė tik visai neseniai. Močiutė už galvos susiėmus vaje vaje, kaip baisu skyrybos. O aš sakau nu ir pagaliau. Bent dabar išeis iš tų depresyvių santykių..
Ir šiaip tikrai priklauso nuo moters požiūrio. Jei tenkina vyras, jo poelgiai ir pati laiminga, tokiame šeimos modelyje, kuris bujojo mūsų senelių/tėvų laikais, tai ir valio. Svarbu abiems pusėms tinka. 🙂







