Labas visiems! Atsitiktinai užtikau šitą temą, perskaičiau visų komentarus ir nusprendžiau parašyti savo mintis šia tema. Žinau, kad tema jau sena, bet šitoj temoj (ir keliose panašiose, susijusiose su porno) mačiau daug neteisingų patarimų/minčių, tad gal kažkam vėliau tai bus aktualu.
Visų pirma, labai reikia atskirti 2 dalykus: 1) nereguliarus, paprastas (casual) porno žiūrėjimas ir 2) priklausomybė nuo pornografijos. Pirmuoju atveju viskas priklauso nuo poros požiūrio ir tikrai nieko nenoriu mokyti ar piršti savo pozicijos, tad čia daugiau nesiplėsiu (dauguma šitoj temoj paminėtų atvejų yra susiję su būtent šia porno žiūrėjimo forma). Tačiau priklausomybė (kaip ir visos priklausomybės) yra rimtas dalykas ir tai nėra suderinama su pilnaverčiais santykiais. Natūraliai kyla klausimas kaip atskirti ar tai jau yra priklausomybė, ar ne. Mano nuomone, tai lemia 3 pagrindiniai kriterijai: 1) čia turbūt svarbiausias - kaip dažnai ir ilgai vyras žiūri porno.Jei tai vyksta kasdien ar kas antrą dieną ar labai ilgomis sesijomis - tai turbūt yra priklausomybė, 2) turinys irgi yra svarbu - kaip vartojant narkotikus, vis einama prie stipresnių, tai taip ir žiūrinti porno, tas turinys pereina į specifinius, nišinius ar net ekstreamalius fetišus. Taip yra todėl, kad suvartojant labai daug porno, ilgainiui reikia vis naujų potyrių/pojūčių ir taip palaipsniui pereinama prie specifinio turinio, 3) jūs jaučiate, kad porno žiūrėjimas neigiamai veikia sekso kokybę. Šitos temos autorė iškėlė tokią hipotezę, daugelis jai prieštaravo, bet mano manymu tai tikrai buvo nekokybiško sekso priežastis.
O dabar noriu sugriauti kelis šiose temose paplitusius mitus (realiai dėl to šitą postą ir parašiau). Visų pirma, vėlgi noriu akcentuoti - čia kalbu išskirtinai apie priklausomybę, ne šiaip pažiūrėjimą karts nuo karto. Taigi, pirmiausia žmonėms keista kaip čia turint šalią žmoną/draugę gali norėtis porno ir daug kam kyla mintis, kad moteris nepatenkina/nejaudina vyro ir pan. Porno jokiu būdu nėra tinkamas pakeitimas mylėjimuisi, bet yra kelios priežastys, dėl ko priklausomybę turintys vyrai dėl to net aukoja santykius: 1) prieinamumas - porno galima pasiekti itin lengvai, tam nereikia jokių pastangų, foreplay, jokio emocinio santykio ir t.t., 2) intensyvumas - čia turiu omeny ta prasme, kad galima greitai gauti didelę dozę turinio, pereiti nuo vieno video/nuotraukos prie kito, žiūrėti specifinius fetišus, kontroliuoti kiek ilgai nori žiūrėti ir pan. Ir tai paveikia smegenis - jos pripranta prie tam tikros stimuliacijos ir gal kažkam skambės labai keistai, bet paskui virtualūs pojūčiai nustelbia realius, porno jaudina labiau nei normalus, realus seksas, realios moters kūnas, 3) labai skiriasi ir technika - sueities metu pojūtis ir stimuliacija dažnai yra visai kitokia nei masturbuojantis (pvz, kai penis stipriai suspaudžiamas į ranką, vadinamasis death grip). Ir kaip jau turbūt supratote, tokie patarimai kaip "apsivilkit seksualiais apatiniais" ar "pasižiūrėkit porno kartu" čia jau tikrai nepadės. Ir moterims, kurios yra tokioje situacijoje, galiu drąsiai pasakyti - jūs čia niekuo nekaltos ir viso ko priežastis yra priklausomybė. Su tuo tiesiogiai siejasi kita šiose diskusijose paplitusi nuomonė dėl porno žiūrėjimo - žmonės ne visai supranta, kad viena yra pažiūrėti porno nereguliairia, o visai kas kita, jei tai daroma vos ne kasiden, visose įmanomose situacijose. Palyginčiau tai su alkoholio vartojimu - absoliuti dauguma žmonių moka tai daryti atsakingai ir tam tikromis progomis, atsipalaidavimui, tačiau visi pripažįstame, kad alkoholizmas yra liga. Ir jei vyras žiūri labai daug porno, tai palikti jį ramybėje ir nekreipti į tai dėmesio tikrai nėra išeitis.
Dar labai trumpai - apie mano paties patirtį. Aš esu gana išvaizdus vyras, bet iki šių metų (dabar man 30) neturėjau jokių santykių (dėl savo intravertiškumo, nemokėjimo bendrauti ir su tuo susijusių problemų) ir todėl žiūrėjau daug porno, ko pasekoje tai išsivystė į priklausomybę (pats ilgą laiką maniau, kad tai normalu ir nemačiau problemos). Bet šiais metais susipažinau su nuostabia mergina ir, galų gale, atėjo didysis momentas 
Ir mano siaubui - man nieko neišėjo, nors esu visiškai sveikas ir ten fizinių problemų tikrai nėra. Prieš mane buvo nuoga nepaprastai graži mergina ir aš suvokiau kokia jinai graži, bet smegenys jau buvo taip paveiktos, kad jos į tai nereagavo. Ir mes bandėm dar ne kartą, bet nieko neišėjo, kol galų gale dėl mano kaltės (bet nesusijusios su šia situacija) mes išsiskyrėm. Bet visad liksiu jai dėkingas (apart kitų dalykų), jog pagaliau man atvėrė akis.
O dabar geros naujienos - ši priklausomybė ir su ja susijusios pasekmės yra beveik pilnai išgydoma. Taip, lieka psicologiniai faktoriai, reikia valdyti potraukį ir pan. (panašiai kaip su visomis priklausomybėmis), bet vėl galima mėgautis seksu, emociniais santykiais. Bet dabar svarbiausias akcentas - reikia šios priklausomybės būtinai atsikratyti. Man net buvo baisu skaityti, kai viena komentatorė rašė, jog tikėjosi, kad šeima, vaikai padės pakeisti situaciją - tai tiesiausias kelias susigriauti sau gyvenimą. Nes priklausomybė nuo porno (aš vis jaučiu pareigą pabrėžti, kad čia kalbu apie priklausomybę, o ne atsitiktinį pažiūrėjimą) ir normalūs santykiai (intymūs ar ne) yra visiškai nesuderinami dalykai. Ilgainiui tai atsilieps tik seksui, emociniam ryšiui, moters savivertei ir t.t. Tai jeigu vyras sako, kad jam to reikia, išsisukinėja, nemato tame problemos - mano patarimas būtų skirtis. O jei visgi norėtų pasikeisti, tada jau reikės kantrybės, bet viską įmanoma sureguliuoti. Kadangi pornografija ir skaitmeninė medija apskritai yra tik pastarųjų dešimtmečių fenomenas, mūsų smegenys prie to pripranta, bet nelikus šaltinio, jos natūraliai grįžta prie natūralių pojūčių. Taigi, visi erekcijos sutrikimai (aišku, turiu omeny tuos, kurie buvo sukelti porno žiūrėjimo) gali būti išgydomi paprasčiausiai eliminuojant šaltinį. Čia vėlgi yra 2 variantai: 1) galima tai mažinti palaipsniui arba 2) tiesiog nutraukti viską iškart (cold turkey). Man šitas variantas atrodo daug efektyvesnis, pats jį ir naudojau. Ir noriu pabrėžti paskutinį dalyką - tam tikrai reikės kantrybės, supratimo ir pastangų (kaip ir su bet kokia kita prikalusomybe), bet jei tik yra noro, tai viskas tikrai įmanoma.
Norėjau parašyti dar daugiau, bet nusprendžiau, kad gal jau gana Jei kam kils dar kokių klausimų - drąsiai rašykit.
Vaikas
