2013.06.09 16:54 (prieš 13 m.)
as su vyru isejau gyventi kai dar mano mokslai buvo nebaigti. tiesa sakant tik pradeti.pries tai draugavom tris metus.kol baigiau balakaura jis mane islaike pilnai, bet paskui pasake - mokykis kiek tu dar nori, bet bent minimuma namo parnesk.
as nesigiriu, bet... pasigimdziau antram kurse, ir neemiau akademiniu, po 2 sav gryzau i paskaitas.kasdien ejau i paskaitas, gryzus rupinausi seima, naktim mokiausi. pabaigus bakalaura sumasciau i magistra. vyras isejo dirbt furistu. as negana kad kasdien i darba ir i paskaitas, tai dar ir visai neblogai mokiausi
o dabar jau ne tik minimuma namo parnesu
taip atrodo kad dabar viskas yra gerai. ir kad, atsiprasau, kirpeju kursai uztikrins sotu gyvenima... nu nepykit, bet be tvirto savo stovejimo ant koju, ka gali duoti vaikui...
man buvo metas, kai vaikas prasydavo mama as noriu to, ar ano, o pas mane piniginej 2lt tera...net nenoriu prisiminti tu sunkiu dienu.
atsiprasau, jei kanors izeidziau