Sveikos merginos, noriu ir as pasidalinti savo patirtimi. Sausio gale darbe pradejau kraujuoti, nuvykus i priemima, padare echo ir pamate kad 12 nestumo savaiciu neatitinka, rode tik 6 sav ir 3 d , tai pasake, gydytoja gal vyras komandiruoteje buvo? Ale gal as meiluzi turiu ir pastojau veliau, nei as zinojau, aisku tada nerupejo, ka kalba gydytoja, tada rupejo vaikelis, kurio labai laukeme, visa nakti praverkusia apziurejo, kitas gydytojas, kuris dar mane sugebejo aprekti, "Gulkis pasakiau", pasake, kad nemoto trynio ir pan, zodziu, kad tikrai nesivysto. Nutare daryti abrazija, padare. Pragulejau ligoninej dar viena nakti, kitos dienos ryte apziurejo, pasake, kad isleis ta diena, ir kita diena i darba. Pries isleinant is ligonines, gydytoja mane pasikviete, nors tyrimai buvo paimti ta vakara kai pagulde i ligonine, gydytoj pasake, kad pas mane rado trichomonos bakterija, ir pasake, kad tarp musu yra 3 asmuo, nu negaliu, jau praejo tiek laiko, bet niekaip neisiejo is galvos tie jos zodziai, kvaisa kazkokia, kaip ji gali sau leisti taip kalbeti, aisku tada buvo ne tas galvoj su viskuo sutikau, gavau recepta vaistams, norejo ir vyrui israsyt, nes kadangi tai lytiskai plintanti liga. Savim ir vyru pasitikejau 100%, kad esame vienas kitam istikimi, galvojau, gal nuo kitu partneriu, kuriuos turejom pries metus ir daugiau, bet kadangi mano vyras turi problemu su sveikata, bijodama kad ginekologe israsys vyrui netinkamu vaistu, atsisakiau recepto vaistams vyrui, vyra nusiunciau pas venerologa, as jau buvau pabaigusi vaistu kursa gert ir db del to labai gailiuosi, galejau, nueiti pasitikrinti, pas kita ginekologa. O kaip jus manot vyrui tos ligos nerado! Tai db zinok, kas kur suklydo. Taipmpat gydytoja liepe saugotis nuo nestumo 4-5 men. Taip ir planavom, kovo pradzioj sulaukiau pirmuju men po abrazijos. bet per viena gimtadieni po tokio sirdies skausmo prisiragavau sampano, ir su vyru atsipalaidavom po menesio visisko susilaikymo
kazkaip pagalvojau, kad tikrai taip greit nepastosiu ir ka jus sau manot, kitu menesiniu nebesulaukiau
nuejau pas gydytoja (nauja, jauna) bijodama, kad gausiu velniu ir siaip bijodama nesekmes, sulaukiau sveikinimu ir padrasinimu, kad viskas bus gerai
aisku buvo labai daug baimiu, daug nerimo, vis eidavau i wc ziureti ar nekraujuoja, atsokom vestuves kai buvo 10 sav, isvykom i kelione, vazinejom su motoroleriu, kopeme i miesta kalne ir viskas praejo gerai, siuo metu mano stebukleliu jau 28 sav ir 3 d. Jauciuosi gerai ir kiekviena diena, dziaugiuosi, ir dabar manau, kad ner to blogo, kas neiseitu i gera
Svarbiausia, neprarasti vilties, ir tiketi, kad viskas bus gerai
sekmes mielosios ;)