sveikos mamos
nu va as cia, skaityti tingiu o ir laiko tam gan mazai, bet dabar stengsiuosi pasivyti jus
kaip jus gyvenat? ar yra nauju leliuku pas mus dar?
mes tik pirmadieny gryzom is ligonines, tai taip gera namie
maziukas labai geras, pamiega, pavalgo, kartais paniurzga, skustis tikrai negaliu, tikiuosi, kad visada toks ir bus, tai buciau laaabaai laiminga
vakar net i parde nulekiau, palikau leliuka kaimynams, tai taip keista buvo pakvepuoti grynu oru
o dabar apie gimdyma... man tai buvo totalus kosmaras...
pradzia beveik zinot... kai nuvariau po geros dozes skatinamuju, saremiai tik 7h ryte prasidejo, iki to laiko tik daug juokiausi
paskui ir paverkti teko
iki treciadienio vakaro is 5cm atsiverusiu liko tik 3cm, seip mane turejo opertuoti is karto, bet matai norejo, kad as bent pabandytau naturaliai, saremiai tai nzn, epidiura pilde tris kartus, daktarai vis ateina ir nesupranta, kas su manim darosi
o paskui viskas labai greitai, turejau jau savo leliu
beje vaiko tevas buvo per visus skausmus, per gimdyma, ir gavo leliuka pirmas ir palaikyti
verkem abudu kai isgirdom maziuko verksma
atveze man ir daiktus is namu kelis kartus i ligonine, o ten su jo merga tai isvis cirkai, daro isvien nesamones, jau kai perkele i po gimdybini, tai buvo vargelio, tai ta merguzele, atsiunte valytoja, kad manes paklausinetu visko, nes jos brolio zmona dyrba toje ligonineje, tai ot vaikiskukas mergu
o slyksciausia, kad mano lelius nevalge is buteliuko, reikejo minkstesnes soskutes, as vt skambinu nekelia, o paskui paraso ko man reikia, kai paaiskinau kas yra, jis mane pasiunte ir dar pasake, kad jis nedarys visko ka tik as pasakysiu, o isejo taip kad cia jinai rase o net ne jis, tai mane kaip pyktis paeme, as sakiau ja tikrai dadesiu kai pamatysiu uz tokius darbus, taip daryti, as vaika is kauselio maitinu pasodinta, tas vaikelis ziuri tokiom akytem, tik verkti belieka, o ta sutra issidirbineja, o dar pati mama, ttai tos dienos ligonineje buvo siaubingos, seseles raganos, nieko nepaaiskina, nieko nepadeda, nesuprantu ko jos ten dyrba isvis... bet dabar mes namie, esam sotus ir laimingi
o jau leliu kaip dievinu, jausmas buti mama neispasakytas



dabar jau namuciuose ramu, abu laimingi busit ir stiprus
Labukas visoms! 






