2013.05.26 17:06 (prieš 13 m.)
Sveikos būsimos ir esamos mamytės! negaliu patikėti, kad ir aš jungiuosi prie sausio mėnesio mamyčių! Susilaukti vaikelio bandome jau 4tus metus, daug ką išbandėme, daug nervų ir ašarų buvo, daug ir pinigėlių išleista. Nuo vasario mėnesio buvome laikinai nustoję eiti pas gydytoją (prieš tai kone metus ėjau minimum porą kartų per mėnėsį), norėjosi pertraukos. Norėjom mintis nukreipti kur nors kitur, todėl įsigijome šuniuką (seniai galvojome įsigyti, bet vis galvojome pirmiau gal vaikelis, kai bus paaugęs). Mažas šuniukas tikrai okupavo mintis
panašu kaip su mažu vaiku Na bet kokiu atveju, buvome nusprendę birželio mėnesį vėl eiti IUI darytis, bet štai gegužės mėnesį nesulaukiau mėnesinių! Iš pradžių maniau sau "aj dar nesidarysiu testo, vėl be reikalo nusivilsiu", bet kai 4 dienas nesulaukiau galvoju "na turiu spintelėje vieną testuką, imsiu ir pasidarysiu" ir ką Jūs manot? Ogi pamačiau vaiduokliuką kuris vis ryškėjo. Stvėriau už testo ir nubėgau pas vyrą į lovą ir per kūkčiojimą vos galėjau šnekėti - pagaliau!!! Taigi dabar nebežinau kam dėkoti - daktarui, kuris daug mane tyrė, įvairių vaistų liepė gert? šuniukui - kuris atsirado mūsų šeimoje iš noro kuom nors rūpintis ir užgrobė mintis, sukėlė gerų emocijų kalną? o gal likimui, tikėjimui ir dar nežinia kam? Kaip bebūtų - mes be galo dėkingi ir laimingi! Tik penktadienį sužinojau, kad vaikeliui eina 5a savaitė ir jis auga vietoje nes prieš tai jo nesimatė ir reikėjo laukti, kad pamatyti ar jis neužstrigo kur kiaušintakyje. Dabar laikom špygas, kad tik širdelė pradėtų plakti. Laukiu nesulaukiu birželio 5d kai vėl eisiu pas daktariuką Tai štai kokia mūsų istorija (atleiskite už ilgį).
