2010.10.06 13:23 (prieš 16 m.)
oi, labai sunki tema
nezinau , kaip mums seksis toliau, bet tokio košmariuko, kokį turėjau ligoninėj, prie visos kitos puokštės, nelabai norėčiau.
gimė varliukė po cezario, atnešė mums ją po kelių val ir ačiū die, paliko . bet... dėjau prie krūties kiek galėjau, mažoji mokėsi valgyti sunkiai, bet galvoju mums visai gerai sekėsi. naktį buvo labai piktutė, ne pirmą naktį, ir ką, išaiškėjo, kad nėra priešpienio kiek reikia, tiksliau vaikutis dėl netaisyklingos spenelių formos negali jo ištraukt. speneliai buvo nukandžioti iki kraujų, kiekvieno maitinimo metu ašaros tekėjo pačios iš skausmo, ir susivaldyt negali niekaip. ir blogiausia, kad nieko nesigaudavo.. jaučiau didelį spaudimą maitinti mišinukais. nes vis numesdavo kokia vaikų gydytoja: ai, ot tėvai, marina vaiką badu, žiūrėkite , koks alkanas. o man ir taip žvaigždutės akyse. ačiū keliom vaikų daktarėm, ir puikiai akušerytei seselėm iš skyriaus,kur gulėjau. jų dėka nepalūžau, siūlė man įvairius variantus,kai jau buvau nusivylusi visiškai, bandžiau vieną iš paskutinių priemonių. antspenius. jų dėka maitinu mažylę ir ji valgo
tiesa, tenka pienuko nusitraukti, arba bent kartą per parą duoti mišinuko, bet po to lygiai taip pat šauniai valgo iš krūties
nepalūžti man padėjo tik įsitikinimas, kad maitinsiu tikrai. ir kad jei nesigaus, o būsiu išbandžius viską, maitinsiu tada mišinuku. ir tikrai mano vaikas nuo to prastesnis nebus. nes tas fanatizmas, prisiskaičius ir prisiklausius teorijų, kad reikia tik taip, o ne kitaip, tikrai kenkia. tiek jums pačiom, tiek pienelio gamybai teik vaikučiui. o jei mamytė stresuoja, pienelio gali ir visai nebūti