2024.01.30 17:00 (prieš 2 m.)
Sveiki visi,
Prisiskaitęs forumo bijojau operacijos kaip velnias kryžiaus
Man niekas nelysdavo, neskaudėdavo, neniežtėdavo, bet kartais (dažniausiai kai padidini fizinį krūvį) pakraujuodavo. Kraujavimas trukdavo apie savaite, o poto vėl iki kito karto. Aplankiau trys daktarus (ir ne po vieną kartą
) : Dulską, Drungilą, Narmontą. Ir visų verdiktas buvo toks: jei nori sportuoti, reikia daryti operaciją, 3 laipsnio mazgai. Delsiau, sprendžiau ilgai ir visgi apsisprendžiau, kad operaciją atliks Narmontas su lazeriu. Sausio 25 dieną (ketvirtadienį) , operaciją padarė NMC. Išleido tą pačią dieną. Skausmo beveik nebuvo, jokių vaistų negėriau. Atsikėlęs ryte nuėjau į WC, tai iš pirmo karto pasituštinti nepavyko. Pavalgiau avižinės košės išgėriau kavutės ir nuėjau bandyti dar kartą. Pavyko. Skausmo ypatingo nebuvo. Skaudėjo, bet tikrai pakenčiamai. Šeštadienį į Wc ėjau trys kartus ir vėl be didelių skausmų. Šiandien penkta diena. Tai galiu pasakyti, kad ketvirtą ir penktą dienomis skausmas pasituštinus stipriausias, bet tikrai proto ribose. Jokių vaistų nuo skausmo negerių.Ryte su maistu išgeriu Forlax. Mityba "beveik" maksimaliai sutvarkyta: daug daržovių, kruopos, vaisiai ir t.t.
Paskaičius forumą, galvojau, kad tikrai bus pyz...iec, bet sakyčiau, kad skausmas tikrai ne tas dėl kurio reikėtų pergyventi. Mano nuomone 3-4/10. Nedarbingumo neėmiau, penktadienį jau buvau darbe pusdienį, šeštadienį jau nuėjau 10 km. Nuo pirmadienio jau dirbu pilną darbo dieną
Aš suprantu, kad visų operacijos skirtingo sudėtingumo ir pojūčiai skirtingi. Aš pasakoju savo istoriją ir noriu visus padrąsinti, ne visiems baisingai skauda.