Donatuke parašė:
man tikrai nebe daug liko,laukiam ir mes labai tos LAIMINGOS dienos![]()
kaip?matau jau turi leliuka
Donatuke parašė:
man tikrai nebe daug liko,laukiam ir mes labai tos LAIMINGOS dienos![]()
kaip?matau jau turi leliuka
Skaitau ir asaros rieda,nes pirma savaite praleidom reanimacijoj.aciu dievui pasveikom.gime 38 sav.skatino gimdima,nes nustate nestumo metu diabeta.gime su plauciu uzdegimu,net neisivaizduoju kas galetu buti jei neskatintu,ar turetu jegu pati pasveikti pilve.toks sutapimas gal but isgelbejo mano mazyte gyvybe.iki pat gimdimo net minciu neturejau,kad kas gali buti blogai.pirmi 2 vaikai gime sveiki ir laiku.
Vaida1234- UK parašė:
Sveikos merginos. Didele uzuojauta visoms ir tik stiprybes jums.
Jau senai stebiu sia tema, bet vis nedristu parasyti. Mano istorija isties skaudi …
verkiu skaitydama.
As pati budama nesc ia vos nepraradau antro kudikelio. Net sunku suvokti is kur tiek stiprybes pas jus, istverti toki skausma
ernestuke123 parašė:
kaip?matau jau turi leliuka![]()
labukas.taip jau turim mylima ir taip laukta leliuka
jau ir menuo nejucia spejo prabegt,kasdien negalim atsidziaugt tuo mazu leliuku kurio taip laukem,laime nereali yra pas mus namie nuo jos gimimo,visi be galo laimingi esam
Donatuke parašė:
labukas.taip jau turim mylima ir taip laukta leliukajau ir menuo nejucia spejo prabegt,kasdien negalim atsidziaugt tuo mazu leliuku kurio taip laukem,laime …
Sveikkinimai!!!
versace. parašė:
Sveikkinimai!!!![]()
![]()
![]()
![]()
labai labai dekoju uz sveikinimus
Rasiuks. parašė:
Donatuke, nuosirdziausi sveikinimai![]()
Dabar lauksime versaci laimingo finiso, to linkiu is visos visos sirdies![]()
kad tavo zodziai brangioji Dievuliui i ausi, aciu uz grazius linkejimus
Agnė Markauskaitė parašė:
Kiekviena Supranta ta skausma jūsų Nezinau ar i tema,bet papasakosiu savo istorija jum niekam to nelinkiu ka isgyvenot,bet nepasidokit niekada mano turtas pagal da…
kaip gera, kad jūs segebėjot išgyventi, džiaugiuosi už jus, jūs tikros nugalėtojos.
mums deja, taip nepasisekė...
niekas nesakė, kad mums kas nors negerai, viskas buvo kaip iš pypkės.... tik vieną dieną aš prastai pasijaučiau, tai visą dieną beveik pramiegojau, mums buvo 38 savaitės. ryte atsikėliau ir neįprastai mažiukas nesispardė, iš kart vykom pas mus prižiūrėjusią ginekologę...širdy buvo toks nerimas, kad nemoku papasakot... jaučiau visom juslėm nelaimę... dar laukdama prie gydytojos kabineto, išgirdau vienos moters "sparnuotą frazę" :"ką darysim kai abortus uždraus"... nemoku žodžiais apibūdinti, kaip man suspaudė širdį.... Gydytoja apžiūrėjo echoskopu, ilgai žiūrėjo, nes tikriausiai nežinojo, kaip pranešti tą naujieną.... pasakė, kad nemato širdelės plakimo.... ašaros veržėsi nesuvaldomai, norėjau keltis ir bėgt neaiškia kryptim.... išsiuntė į klinikas nėštumo pabaigimui žuvus vaisiui.... neslėpsiu, išėjus iš gydytojos galvoje sukosi mintis niekam nieko nesakyt ir laukt, kad ir pati numirčiau, kartu su juo.... bet vis dėl to, paskambinau tėčiui, kad nuvežtų į klinikas... nieko nebebijojau....jei iki tol dar buvo šiokia tokia baimė gimdyti ir panašiai, tai dabar jau nebijojau nieko.... tik vis galvojau, gal kai pagimdysiu jis dar pradės verkti...gal jie suklydo.... pagimdžiau su skatinimu per dešimt valandų... gimdžiau lengvai, per du stumimus, nesuplyšau.... bet jie nesuklydo.... niekas verkti nepradėjo.... meluoju... pradėjau, o tiksliau tai dar labiau raudojau aš ir vyras pratrūko jau.... teko atsisveikinti su tuo žmogučiu, kurį mylėjom labiau už viską pasaulyje.... tai buvo mūsų Motiejukas, kurio vardas reiškia "Dievo dovana".... Dievas davė, Dievas ir pasiėmė....
1 testuotojų vertinimai
2 testuotojų vertinimai
3 testuotojų vertinimai