r... parašė:
Aciu.
Taip, yra budu kaip but mama. Tik esme kad noriu su juo but ir su juo tik isivaizd…
Gal klystu, bet kaip matau jūs apsisprendus. Čia visos teisia vyrą, bet nežinau, man normalu esate suaugę du žmonės ir vaikas ne žaisliukas, kad nenorint jį "dovanoti". Pasakė atvirai jis savo lūkesčius, o sprendimas jau jūsų, tik kiek matau jūs jį esate padariusi jau.
Ko jums reikia dabar tai susitaikyti, gyventi, mylėti, keliauti. Daug moterų neturi vaikų ir randa kitų būdų save realizuoti, rasite ir jūs. Gaila, žinoma, kad vyras net su globa ar įvaikinimu nesutinka, bet iš principo jis jau gyvenime apsisprendęs, o pagal tai ką matau jums telieka susitaikyti su savo sprendimu.
Nebent aš klystu ir jūs jo dar nepriėmėte?
Kitu atveju kaip kitos sakė reikia skirtis, bet man atrodo jūs nesiskirsite, nes per daug mylite. Na ir gerai, turėti mylimą žmogų yra nuostabu. O šiaip kaip viskas baigsis niekas negali pasakyti, vieni laimingai iki mirties kartu gyvena, kiti išsiskiria. Būna ir tokių, kurie gailisi, kad vaikų turėjo, kiti kad neturėjo. Vieni su suaugusiais vaikais puikiai sutaria, kiti pykstasi ir dar juos išlaiko. Niekas negali pasakyti, kaip bus ir dėl ko mes senatvėje gailėsime, o dėl ko ne.







