2019.01.30 07:24 (prieš 7 m.)
Čia matau dvi atskiras temas: vyro pomėgis išgerti ir žmonos poreikis perdaug kontroliuoti.
Vaikystėje mačiau ką daro alkoholis su žmonėm ir dabar į jį reaguoju gerokai jautriau nei daugelis. Žinau, kad didžioji dauguma viskio kokteilio porąkart per savaitę ir išėjimo su kompanija kartą per du mėnesius nelaiko jokia grėsme. Bet alkoholio žalą patyrę vaikai užauga bijodami to pirmo žingsnio. Visi mirtinai nusigėrę alkoholikai pradėjo nuo pirmos čerkos. Ar baimė racionali? Ne. Ar aš ją suprantu? Puikiai. Mūsų namuose iš viso sausas įstatymas ir aš skalambiju varpais jei vyras užsimena "gal visai pasiilgau tikro alaus" (po 5 metų visiško negėrimo, nors prieš tai irgi išgerdavo tik keletą kartų per metus). Nelogiška, bet taip būna su vaikystės traumom 
Kita tema - perdėta kontrolė. Aš į šią temą atėjau iš kitos autorės temos ir akivaizdžiai matosi, kad kontrolės vyrui ryškiai per daug.
Teikiat ataskaitas ir (pats turėtų susiprasti) tikitės ataskaitų iš jo. Nea. Jūs na mama jam ir ne kalėjimo prižiūrėtoja. Turi žmogus turėti laisvės pirstelt be jūsų žinios 
Skambinat ir keliat skandalus (kitaip balso pakėlimo telefonu nepavadinsi) vien todėl, kad jis daro ne taip kaip jūs jam leidot. Čia vyrui reik medalio, kad sugeba tokią gėdą prieš kolegas ir verslo partnerius apturėjęs išlikti ramus ir napasiųst jūsų ant trijų raidžių tiesiai šviesiai. Tiesiog reikia atvirai su vyru susitarti - jei užsilaikys, tegu parašo, kad nereikėtų nervuotis, jog avarijon papuolė. Ir sėdėt dantis sukandus, kad jau sutarta tą vyrą išleist. O jei tikrai su vaikais tą dieną koma ir mirtinai būtina, kad grįžtų, tada taip ir sutart. Turi vyras tais vaikais pasirūpinti, bet ir laikyti jo ant trumpo pavadėlio visą laiką negalima.
Apskritai matosi, kad pikčiausia, jog jis turi asmeninį gyvenimą, ko jūs nė su žiburiu nerasit artimiausius porą metų. Ir galimai visą likusį gyvenimą. Nes jūs esat trijų vaikų mama. Mamos net išvažiavę į Spa puola prie skambančio telefono ("Gal kas vaikam nutiko"). Ir mano anyta sako, kad vaikams augant tai nesikeičia. Čia, skirtingai nei ankstesniais dviem punktais, aš visiškai suprantu tą jausmą. Po antro vaiko gimimo aš vyrui grįžus iš darbo piktinaus, kad jis zaraza visas 9 valandas per dieną atostogauja nuo tų bestijų ir namų ruošos. O kur mano atostogos? Aišku laimei mano vyras ne vieną medalį turi už idiotiškų žmonos priekaištų nepasiuntimą į Peru 
Kai išsivaikšto hormonai, vaikai paauga ir išeina į darželius, o mama pa-ga-liau turi visą dieną sau kai tikrai gali daryt ką nori (čia maždaug antra trečia darželių savaitė, kai jau padaryti visi susikaupę namų ruošos darbai ), tada po truputį protas grįžta į normalių suaugusių žmonių pasaulį ir supranti, kad nieko tokio blogo vyras nepadarė eidamas į darbą kaip visi normalūs žmonės 
