TVDažniausi kūdikių priežiūros mitai
PeopleImages.com - Yuri A | Shutterstock.com
Kūdikius auginantys tėvai kasdien sulaukia aibės patarimų ir pamokymų. Tėvams svarbu mokėti atsirinkti iš tiesų naudingą informaciją nuo mitų, kurie ne tik nepadės, bet net ir gali pridaryti žalos.
Mitas: Negalima šlapinti nenukritusios virkštelės
Virkštelės liekanos priežiūra apipinta mitais. Vieni rekomenduoja ją kuo mažiau liesti, nejudinti ir nešlapinti. Kiti siūlo ją kasdien valyti spiritu arba kūdikį prausti vonelėje su keliais kalio permanganato grūdeliais.
Iš tiesų, virkštelės liekaną ir gyjančią kūdikio bambą būtina valyti kasdien. Pagal naujausias PSO rekomendacijas, tam užtenka virinto vandens. Kūdikio bambutę valykite virintame vandenyje sudrėkintu vatos gabaliuku, o sunkiau pasiekiamoms vietoms galite naudoti virintame vandenyje pamirkytus kosmetinius vatos krapštukus.
Plačiau skaitykite:
Mitas: Kūdikį kasdien reikia prausti su higienos priemonėmis
Vargu ar jūsų dar nė nevaikštantis mažylis per dieną suspėja šitaip išsitepti, kad jo higienai kasdien reikėtų prausiklio ar šampūno, tegul ir švelnaus, kūdikiams skirto. Perteklinis jų naudojimas vis dėlto gali sausinti ir dirginti jautrią mažylio odą.
Higienos užtikrinimui pakanka kiekvieną kartą keičiant sauskelnes apiprausti kūdikio užpakaliuką ir lyties organus ir kasdien nuplauti kūdikio veiduką, rankas, odos klosteles bei labiau prakaituojančias kūno vietas (pavyzdžiui, pažastis, galūnių linkius ir kt.) drungnu vandeniu.
Prausiklį, šampūną ir kitas higienos priemones įprastai pakanka naudoti 2-3 kartus per savaitę.
Mitas: Sauskelnių srities odą būtina tepti kremu ir pabarstyti pudra
Ne visų kūdikių oda yra jautri ir linkusi į iššutimus. Jeigu kūdikio sauskelnių srities oda nėra paraudusi, pakanka ją kiekvieną kartą keičiant sauskelnes kruopščiai nuplauti vandeniu ir nusausinti tapšnojant švariu rankšluosčiu ar vystyklu. Išvengti iššutimų (arba juos greičiau išgydyti) taip pat padeda kasdienės oro vonelės, t.y. galimybė pabūti be sauskelnių.
Aliejukų, kremų, pudros ir kitų priemonių prireiks pastebėjus odos sudirgimus arba jeigu kūdikio oda itin jautri ir linkusi į sauskelnių dermatitą, prakaitinę, iššutimus ir pan.
Mitas: Motinos pienas nenaudingas vyresniam nei 1-erių metų vaikui
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas – motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikius reikėtų pradėti primaitinti, tačiau juos ir toliau rekomenduojama žindyti iki 2 metų ar ilgiau.
Motinos pienas (arba pieno mišinys, jeigu kūdikis nėra žindomas) yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maisto šaltinis, nes net ir pradėjus primaitinimą kūdikis „tikro“ maisto suvalgo nedaug.
Vyresniame amžiuje kūdikiai tampa valgesni, tačiau motinos vis tiek išlieka labai vertingas. Jame yra baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, reikalingų augančiam organizmui. Piene taip pat randama fermentų, padedančių lengviau pasisavinti maistines medžiagas ir antikūnų (pvz., imunoglobulino A), kurie stiprina vaiko imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
Plačiau skaitykite:
Mitas: Paraudę kūdikio skruostai – alergija
Paraudę kūdikio skruostai iš tiesų gali būti alergijos arba atopinio dermatito simptomas, tačiau ne visada.
Žandukų paraudimą gali sukelti alerginis kontaktinis dermatitas, kuomet alerginę reakciją lemia ne kūdikio suvalgomas maistas, o išoriniai dirgikliai. Alerginį kontaktinį dermatitą gali lemti higienos ar skalbimo priemonės, o taip pat valgymo metu ant veiduko patenkantis maistas.
Šaltuoju metų laiku žandukai gali parausti dėl kontakto su šaltu oru ar vėju, o vasarą - perkaitus ar nudegus saulėje. Vaikui susirgus žandai gali parausti dėl karščiavimo arba sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, parvovirusine infekcija, impetiga ir kt. Dygstant dantukams veidukas gali parausti dėl aktyvesnės kraujotakos bei intensyvesnio seilėtekio sukelto sudirgimo.
Mitas: Jei sūpuosite kūdikį – jis prie to pripras ir vėliau nuolat to reikalaus
Kūdikiai mėgsta sūpavimą. Sūpuojami jie dažniausiai nurimsta, ima snausti. Tačiau sūpavimas – ne tik palepinimas. Supant treniruojamas mažylio vestibiuliarinis aparatas, vystosi judesius valdanti smegenų struktūra, gerėja erdvinė koordinacija.
Kūdikiams, 9 mėnesius „sūpuotiems“ įsčiose, po gimimo šių judesių ypač stinga. Todėl vaikas jau gimsta įpratęs sūpuotis, ir sūpuodami jūs jį ne pripratinate, o atvirkščiai – patenkinate jam įprastą poreikį.
Mitas: nuskutus kūdikio plaukus, jie ataugs stipresni
Nėra jokių įrodymų, kad, nuskutus kūdikio plaukus, jie ataugs storesni ar sveikesni.
Gimusių kūdikių plaukučiai būna labai švelnūs ir ploni, per pirmuosius gyvenimo metus jie išslenka ir juos pakeičia brandesni, storesni, neretai ir tamsesni plaukai. Nuskutus pirmuosius kūdikio plaukus brandesni plaukai gali pradėti augti anksčiau, nei lėmė gamta.
Plaukų tipą lemia genetika ir po oda esantys plaukų folikulai, kurie skutimo metu nėra paliečiami. Tad kūdikio plaukų skutimas jų nepastorina, nepatankina ir nepadaro sveikesniais.
Plačiau skaitykite:
Mitas: Jei kūdikis dažnai verkia, tai reiškia, kad trūksta pieno
Kūdikis gali verkti dėl aibės skirtingų priežasčių, nes tai kol kas vienintelis jo komunikavimo būdas. Kūdikis gali verkti ir būti neramus dėl to, kad jį kamuoja susikaupusios dujos ar pilvo diegliai, jis pavargęs, gavęs per daug stimuliacijos, jam karšta, šalta ar nepatogu, prasidėjo krūties streikas, jam skauda iššutusią odelę ir kt.
Savaime suprantama, kad kūdikis gali verkti dėl alkio, kurį lemia nepakankama pieno gamyba, tačiau tokiu atveju, kūdikis ne tik verks, bet ir nuolat ieškos krūties, o žįsdamas ilgai „kabos“ ir nenorės jos paleisti. Tai itin būdinga augimo šuolių metu.
Plačiau skaitykite:
Mitas: Pirmąjį mėnesį kūdikiui negalima būti lauke
Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10–15 minučių. Pasivaikščiojimo trukmę palaipsniui ilginkite iki poros valandų per dieną.
Pirmųjų pasivaikščiojimų metu vertėtų vengti judrių, išmetamosiomis automobilių dujomis užterštų gatvių, o taip pat ir didelių žmonių susibūrimo vietų, prekybos centrų, kelionių viešuoju transportu ir panašių situacijų, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti.
Pasivaikščiojimų lauke su naujagimiu derėtų atsisakyti tik jei oro temperatūra nukrito žemiau -10°С. Jeigu lauke tvyro dideli karščiai, pasivaikščioti išsiruoškite anksti ryte ar vėlai vakare ir prisiminkite, kad negalima dengti kūdikio vežimo pleduku ar vystyklu.
Plačiau skaitykite:
Mitas: Žagsinčiam kūdikiui reikia duoti vandens
Naujagimiai ir kūdikiai iki 1-erių metų žagsi dažnai, o vėliau žagsulys retėja. Žagsulys yra natūralus procesas, kurį, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Kitos teorijos teigimu, žagsulys yra būdas pašalinti orą, kurio žindymo ar maitinimo metu prisiryja naujagimis.
Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti. Kai kuriems naujagimiams žagsulį padeda numalšinti čiulptuko davimas arba lėtas pasupavimas, nugaros ir krūtinės paglostymas.
Žindomiems arba pieno mišiniu maitinantiems kūdikiams nereikėtų duoti vandens ar kitų papildomų skysčių (arbatos, sulčių ir pan.) iki primaitinimo pradžios, t.y. iki ~ 6 mėn. amžiaus. Papildomi skysčiai kūdikiui ne tik nereikalingi, bet ir nenaudingi ar net žalingi. Pavyzdžiui, papildomai skysčių gaunantys kūdikiai dažniau kenčia nuo viduriavimo, jo sukeltos dehidratacijos, kuri gali būti net mirtina.
