2017.01.26 10:00 (prieš 9 m.)
Aš labai džiaugiuosi, kad pradėjo mūsiškis lankyt daržiuką ne nuo rudens, o nuo gruodžio, kai jau kiti vaikučiai adaptavosi. Pasakojo auklėtoja, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais pečiai būna šlapi nuo ašarų...
6 naujokai šiemet buvo, o auklėtojos rankos tai tik vienos, neina priglaust visų iš karto...O ir dičkiai, jau ne pirmus metus lankantys, susigraudina mažiukus verkiančius matydami.
Oi, užjaučiu aš ir auklėtojas, nelengva visgi, 15 vaikų grupėj, čia gi su savu vienu ne visada kantrybės pakanka...Bent jau aš pikčiau kokią toną, kad parduotų kur tokį daiktą
Ir mamyčių labai jau visokių būna... Kitos atveda ir nuo pirmos dienos palieka mažuliuką visai dienai, nors jis nei svetomoj aplinkoj buvęs be mamos, nei prie svetimų žmonių... Suprantu, kai darbdavys spaudžia, tada ir mamai širdis plyšta, bet taip elgiasi niekur nedirbančios, o į auklėtojos užuominas, kad gal leiskim pamažu adaptuotis, pasako- nepasius, pabliaus ir nustos...mes irgi pabliovėm ir pripratom
Taip, pripratom, bet kokias tai paliko žymes asmenybės raidoj, iš kur tas nepasitikėjimo jausmas, tas pyktis ir kiti ,,,inkarai'' asmenybėse...Viskas turi savo kainą