Aš tikrai negaliu didžiuotis stiprybe ar pozityviom mintom, kai sužinojau po pirmos operacijos kad ataugo vėl cistos, ir verkiau, ir liūdėjau, ir šiaip labai neigiamai į viską žiūrėjau. Kai nepastojau per kelis mėnesius ir po antros laparoskopijos, irgi buvo ašarų, o dar kaip sunku, kai kiti vis praneša kad laukiasi, o man kiekvienas neigiamas testas mėnesio gale reiškia, kad vėl auga endometriozė, na tikrai didelė neviltis buvo. Radau nusiraminimą tik susitaikius su mintim, kad laikas darytis ivf, kad nereiktų vėl kęsti skausmo ir operuotis tada dar trečią kartą. Tai tikrai tą mėnesį kai jau susitaikiau, kad kitaip nebus, tai visai ramiai gyvenau, ir štai - stebuklėlis!
tai galiu tik patarti bandyti atsipalaiduoti ir nusiraminti, bet puikiai žinau, kaip kartais būna sunku. Pasidarysit hormonus, jie bus geri, bus dar ramiau, žingsnelis ramybės link, bandykit neužsiprogramuoti savęs šitam "darbui", turi viskas būti gerai!
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








